Papludimys

Joe su Tasha atėjo į paplūdimį. Čia buvo labai ramu ir tuščia, jūra tyliai ošė, prie jos prisidėjo kelios vienišos pušaitės. Kažkur tolumoje, matėsi du tamsūs siluetai, bet jie buvo labai toli ir Joe nekreipė į juos dėmesio.
- Čia kaip visada nuostabu.
Vaikinas šiltai nusišypsojo Tashai.

Vaikinas ėjo paskui ją, nenorėjo, kad ji ketintų nusiskandinti.
- Ką darai?
Tyliai tarė jai iš už nugaros, eidamas už jos. Vis dar laikė Tashos ranką.

-Einu prie jūros- taria toliau eidama. Tuoj priartėja prie jos. Atsargiai ir lėtai pritūpia. Ranką padeda ant šlapio smėlio. Tuoj jos pirštus paplauna vandenynas.

Vaikinas ramiai atsiduso. Atsisėdo ant smėlio, kiek toliau nuo vandens.
- Tik maldauju tavęs, nesugalvok bristi gilyn, nenoriu vėliau traukti tavęs negyvos iš vandens.
Žvelgė į jos nugarą, stebėjo kaip vėjas plaiksto jos plaukus.

Vaikinas nusišypsojo.
- Jeigu nebūtų vakaras, jeigu nebūtų šalta ir tuo labiau tu nebūtum nukritusi ir dar, jeigu bangos toliau nebūtų tokios didelės, leisčiau.
Tyliai nusijuokė pirštu braukydamas per smėlį.

- Neesu, bet bandau tave išsaugoti.
Sumurmėjo piešdamas kažką ant smėlio pirštais. Tada pakėlė galvą į horizontą ir stebėjo kaip dangus po truputį tamsėja.Vėl pažvelgė į smėlį. Nutrynė viską, ką buvo nupaišęs ir išlygino paviršių. Jo pirštai užkliuvo už kažkokio didesnio akmenuko. Joe atsargiai jį ištraukė. Smėlis nubyrėjo, nes buvo sausas. Tai buvo dailus, širdutės formos akmenėlis, baltos spalvos. Prisislinkęs prie Tashos jis paėmė jos laisvą ranką ir įdėjo akmenuką į delną. Užgniaužė jos pirštus taip, kad akmenėlis nepasimestų.
- Atiduodu tau.
Tyliai tarė pažvelgdamas į jos akis, tikėdamasis jog ji supras.

Vaikinas žvelgė į ją, tyrinėjo jos veido išraišką. Kurį laiką tylėjo.
- Kas?
Šiltai nusišypsojo patogiai įsitaisydamas ant smėlio. Pirštais vėl ėmė braukyti per paviršių.