jemmos butas

Po savo užduotų klausimų stebėjo Jaehyun, kai šis pasikėlė nuo kėdės ir priėjo arčiau jos, išmesdamas graužtą, o tada atsistojo priešais. Tikrai įdomiai jie turėjo atrodyti iš šono, abu sunėrę rankas ir abu nepatenkintu žvilgsniu skenuodami vienas kito veidelį. Nes Emma tai tikrai nepatenkinta buvo ir jos akyse matėsi, kad ramybe vis dar nedvelkė, kai Jaehyun pradėjo klausinėt Emmos, ar nesinorės jai purtytis kaskart pamačius servetėles ant sofos,- padarei visišką nesąmonę. Tą sofą galima buvo tiesiog išvalyt, kam nauja?- paklausė, pati irgi toliau vartydama akis, lyg čia vyktų kova, kas mandriau akis pavartys šiuo metu,- šlykščiai atrodo tos servetėlės ir tikrai būsiu nelaiminga, kad reikės dvidešimt keturias valandas su apšikta sofa gyvent, nervini mane,- pasiskundė, bet galiausiai nutraukė akių kontaktą, nes kol jis pasakojo, kodėl dabar atrodė taip, kaip atrodė, Emmos akys nusileido ties ta žavinga ir dūsauti verčiančia krūtine, kuri tikrai, atrodė, kad bet kada visu gražumu pasirodys, nes tų marškinių sagos vos laikosi. Gavus klausimą atsiduso ir vėl pakėlusi žvilgsnį susirado savo sužadėtinio akis,- o kaip aš apsirengus? Juk darbe buvau,- atsakė, kad ir kaip kvailai tas jo klausimas nuskambėjo Emmos mintyse, o tada dar kartą atsiduso, žengdama žingsnį į priekį, kad dabar jau jie labai arti vienas kito stovėtų, bet vis dar liko sunėrus rankas ant krūtinės ir pakėlė galvelę, kad dar kartą į Jaehyun pažiūrėtų ir akių kontaktą sudarytų,- kartais noriu tave pasmaugti. Pavyzdžiui dabar,- labai rimtai pasakė, jau tikrai galvodama, kad norėtų uždėt rankas ant to jo gražaus kaklo ir išliet taip pyktį sukauptą, gal lengviau pasidarytų.

Jaehyun tai tikrai ramus buvo, nei nepatenkintas, nei patenkintas, gyveno tiesiog savam pasaulyje ir dabar norėjo, kad ir Emma tokia pat neutrali būtų. Labai juokinga išties, kad ji taip tiesiog į tokį šūdą reagavo, nes juk dar didesnių dalykų laukia, kur tikrai vaikai bus per centimetrą nuo užsimušimo, bet na, tegul dabar jie susikoncentruoja ties kas įvyko šiandien, jei tai taip svarbu atrodė. Vėl pavartė akis kai pasakė mergina, kad jis nesąmonę padarė.- Nes norėjau naujos sofos, kodėl tu tokia, m? Nebijai, kad akys užstrigs jei toliau taip vartysi?- paklausė taip nuoširdžiai, nes visada taip susimąstydavo ar Emma nebijo dėl savo akių būklės. Nes jis pastaraisiais metais labai bijodavo dėl jos,- ne pirmas kartas kai tave nervuoju, turėtum jau būti pripratus,- atsiduso pernelyg ramus dėl visko būdamas ir atsakinėdamas taip paprastai savo merginai.- Nu tai o kaip aš... aš irgi po darbo, o toks jausmas iš tavęs, kad aš apsirengęs kaip į viešnamį,- suburbėjo, jau kiek suraukdamas antakius, nes tikrai Bescond kabinėjosi prie jo ir jam nepatiko, kad ji taip su juo. Juk jis nieko blogo nepadarė, o dabar toks jausmas kaip jis netyčia iš 50 aukšto vaiką paleido ir šnekėjo apie tai kaip tai chill dalykas būtų, erzindamas Emmą savo ramumu. Išgirdęs grasinimą atsiduso, delnus dabar padėdamas ant mylimosios klubų, kad dar arčiau jo priverstų ją stovėti.- Aš irgi norėčiau tai padaryti, nes žinau, kad galbūt bent nuleisdama nuo malonumo tiek neburbėtum, nes būtum užsiėmus kita veikla,- jau Lee veidelyje vypsnis pasirodė,- ar matei- įsikėliau tą nuotrauką į Instagramą, nes sakei jos nekelti. Ar palike'inai?- paklausė savo dabar giliu žvilgsniu skenuodamas merginos veidelį, kuris dabar taip arti jau buvo, nei palyginus su anksčiau.

Tikrai visada pas juos taip būdavo, kad pats Jaehyun sunervindavo Emmą, padarydamas kokią nesąmonė, o paskui nesuprasdavo, kodėl ji tokia susierzinusi ir norėdavo, kad ji tiesiog nurimtų. Bet sunku jai nurimt buvo, todėl ir toliau savo nepakartojamą charakterį demonstravo, primindama savo sužadėtiniui, kam žiedą ant piršto užmovė. Dar kartą akis pavartė, po Jaehyun žodžių, o tada atsiduso, kad jis taip negražiai su ja,- tai jei norėjai naujos sofos reikėjo tiesiog nupirkti ją ir tiek, o ne pasirūpint, kad pirma vaikai ją apšiktų,- vėl atsiduso, jau net neatsakydama į komentarą dėl akių vartymo, nes jeigu sugalvotų atsakyti, tai jau žodžių nebeliktų, pradėtų veiksmais rodyt, kokia nelaiminga yra. Todėl užsimerkė ir giliai atsiduso, akimirkai patylėdama, klausydama jo žodžių apie tai, kad Emma turėtų pratus būti prie visko, nes juk Jaehyun pastoviai ją nervina ir gyvenimą trumpina savo įdomiais sprendimais. Net apie aprangą nieko nepasakė. Tiesiog, stovėjo užsimerkus ir bandė nurimti, nes kiek galima kalbėtis, vis tiek galiausiai neišspręs ginčo, tik nebent užglaistys viską fizine veikla, kad ramiau ant širdies būtų. Pajautus Jaehyun rankas ant savo klubų atsimerkė, dar kartą į jį pažvelgdama, kai ir pats pasiūlė panašų problemų sprendimo būdą, apie kurį čia mergina galvojo. Jau beveik nurimo, nes visada juk ne iš pykčio, o iš meilės dūsaut norėdavosi, kai taip arti savo būsimo vyro būdavo ir kai jis tokiu giliu žvilgsniu į ją žiūrėdavo. Bet Jaehyun vėl sugadino viską, nes Emma dar kartą tapo nerami, kai jis pradėjo apie instagramą šnekėti ir apie tai, kad įkėlė nuotrauką, kurios Emma prašė, kad nekelti. Vėl suraukus antakius į Jaehyun pažiūrėjo ir atkabino jo rankas nuo savo klubų,- kodėl taip elgiesi?- paklausė, pasitraukdama nuo jo ir nusiėmusi savo švarką pakabino jį ant vienos iš kėdžių,- tau išvis bent rūpi mano nuomonė? Rašai man, trukdai dirbti, klausi ką daryt, o kai pasakau, vis tiek galiausiai darai ką nori,- burbėt pradėjo ir paėmė Jaehyun telefoną, kuris ant spintelės gulėjo. Jį atrakinus, nes juk slaptažodį žinojo, susirado instagamo programėlę, kad galėtų pažiūrėt tą nepakartojamą nuotrauką, kuria jos vaikinas su pasauliu nusprendė pasidalint,- prašiau tavęs, o tau kaip visada nerūpi,- toliau burbėdama ir skrolindama telefone pradėjo eiti link sofos, bet tada sustojo, pamačius komentarus, ypač vieną, kuris labai dėmesį patraukė, ir vėl atsisuko į savo sužadėtinį, neaišku kelintą kartą šį vakarą nužudydama jį žvilgsniu. Bet juk viskas iš meilės,- tau dėmesio trūksta? Ar dėl to taip elgiesi?- paklausė ir tada vėl nuleido akis į telefoną. Įsijungus ig privačias žinutes, nes tas komentaras labai įtartinas buvo, iš pradžių mintyse perskaitė tą žinutę, o tada pakėlė akis, nužudė Jaehyun žvilgsniu dar kartą, ir vėl nuleido žvilgsnį į telefono ekraną,- pasiilgau tavęs, ar tu esi laisvas šiandien? Bus vakarėlis ir jis bus liūdnas be tavęs,- paskaičius žinute tiesiog nieko nesakė, pakėlė akis į savo sužadėtinį ir žiūrėjo į jį, laukdama jo reakcijos, laukdama kol jis kažką pasakys ir nuramins savo meilę, nes Emma tikrai, atrodė, kad gali bet kurią akimirką tiesiog paleisti tą telefoną į Jaehyun.

Jis išties nenorėdavo jos nervuoti, ji tiesiog natūraliai tokioje būsenoje amžinai gyveno, ir ar jis kaltas, kad tiesiog per lengvai ji visoms emocijoms pasiduodavo? Juk dabar dėl tos sofos tikrai mažų mažiausia problema, kurios greit nebebus, bet va, čia dabar pagrindinis akių vartymo dalykas pas mylimiausią jo gyvenimo moterį. Išties, ironiška, tokia mylima, o tokia visada nepatenkinta, nelaiminga. Geras vyras Jaehyun buvo, pagirtina. Būtent šitą savo gerumą jis pajautė kai Emma taip demonstratyviai atsikratė jo rankomis nuo jos klubų ir dėl to jo net širdis sudužo, kad vaje, ji nenorėjo jokio kontakto. Sunku su savo moterim jam tvarkytis, tikrai atrodė ji net nenori į kalbas leistis. Kartais va sunku suvokti, kad tu pasirinkai tokią žavingą moterį su tavim visą gyvenimą praleisti, nes niekada ramybės nebus kai tu tiesiog egzistuosi. Nes jis išties tiesiog egzistavo. Išgirdęs klausimą kodėl taip elgiesi išleido tą tokį giluminį susierzinimo garsą užversdamas galvą atgal ir tikrai atrodydamas labiau dabar kaip sekso dievas, negu kad norintis išnykti šeimos vyras.- Gal man išvis nieko tau niekada nerašyt ir nebendraut su tavim, gal lengviau bus, kai neegzistuosiu, ką manai? Kartais tu toks sunkus vaikas, Emma, tikrai, verti mane norėt save pasismaugt,- pakomentavo, nes juk jis tiesiog norėjo bendraut su savo moterim ir gauti dėmesio, o ji grynai atrodė nori jį tik nužudyt. Dabar jau atsistojo normaliai, sekdamas savo gražiu ir nu nx kokiu žavingu žvilgsniu būsimą žmoną, kuri tiek klausimų uždavė jam, bet jis tiesiog stebėjo ją ir galvojo, kad jei ji būtų bičas ji tikrai atjungta seniai būtų. Bet jis mylėjo ją labai, tai gal tai stabdė visus kitus norus. Nors tas jos žvilgsnis žudantis negerino situacijos. Jai labai gražiai perskaičius, kaip jis suprato, žinutę, kurią dar tikrai neseniai gavo, nes jis pats net nežinojo, kad tokią žinutę gavo, Jaehyun dabar atsiduso, tiesiog imdamas atseginėti savo marškinių sagas pamažu, nes juk turėjo persirengti.- Atrašyk, kad aš visada laisvas ir aišku, jog būsiu,- sumurmėjo,- o kuri čia man parašė? Daug man merginų rašinėja,- taip garsiai susimąstė, grynai vapšie nežiūrėdamas dabar kol kas į Emmą, o žvelgdamas į savo sagas, kurias jau atseginėjo ir tikrai jau matėsi jo gražus kūnas, kuris tikrai neatpirks ką jis dabar šnekėjo,- ir taip, man trūksta dėmesio, žinai, kai turiu būsimą žmoną, kuri nuolat nori mane pasmaugti, kuri visuomet bumba, tikrai man norisi daugiau meilės,- tokiu rimtu žvilgsniu šnekėjo, nusiimdamas dabar jau ir laikrodį nuo riešo, grynai va būdamas ramus su savim, kol Emma ten ardėsi.

Paskaičius žinutę stebėjo savo sužadėtinį, laukdama kol jis Emmą nuramins ir pasakys kad čia visiška nesąmonė, kad jis nesupranta, apie ką ta merga šneka, ar dar kokį įdomų melą sugalvos, kaip vyrai moka geriausiai, bet Jaehyun ir toliau sėkmingai erzino savo moterį ir tikrai Emma degė iš pykčio, kai Jaehyun priešingai, ne nuramino savo merginą, o tiesiog pasiteiravo, kuri čia jam parašė, nes sumišęs buvo. Ji tiesiog toliau surauktais antakiais žiūrėjo į Jaehyun, negalėdama patikėti, kad jis taip pasakyt galėjo, tikrai šoko būsenoje kaip pikachu buvo, bet tada tiesiog nutaisė ramų veidą, lyg jai px būtų, bet veiksmai kitką rodė, nes ji pasisukus tiesiog šveitė tą telefoną kažkur į šoną, tai jis taip vaizdingai trenkėsi į sieną ir nukrito ant žemės, o pagal garsą tikrai girdėjosi, kad sėkmingai sudužo,- sėkmės aiškinantis, kuri tau parašė,- suburbėjo, vėl nusisukdama nuo jo ir sunerdama rankas ant krūtinės, tiesiog stovėjo užsimerkus ir nurimti bandė, nes tikrai širdis kaip išprotėjus daužėsi ir dabar turbūt labiausiai kas padėtų, tai nebent paverkti smarkiai,- jeigu aš tave taip užpisu ir bumbu pastoviai tai ką veiki su manim, m? Susirask kažką, kas mylės tave, jeigu tau daugiau tos meilės noris,- po akimirkos pasakė ir dar kartą atsiduso, giliai ir vaizdingai, norėdama kad tas pyktis ašarų pavidalu nepasirodytų. Padūsavus dabar apsisuko ir nuėjo atgal į virtuvę, nes reikėjo jai kažkaip viduje užvirusį šūdą nuramint, tai pagalvojo, kad gal išvalydama tikrą šūdą ramesnė taps. Praeidama pro Jaehyun net neatsisuko į jį, tiesiog, erzino ją, kad jis toks ramus ir taip negražiai kalba su ja, o pasiekus virtuvę atsidarė spintelę, buvusią po kriauklę, ir pradėjo ieškot valiklio ir kempinės. Išties įdomu, nes planavo dabar eit šūdą ant sofos pašveisti, nes nežinojo kaip su šūdina situacija gyvenime susitvarkyt.

Jaehyun ką per gyvenimą suprato tai tikrai buvo tas faktas, kad koks nenuspėjamas tas gyvenimėlis. Vieną dieną tu čia, kitą dieną jau kitur, tikrai reikia gyventi momente, bet dievaži, kaip jis nenorėjo šitam momente gyventi, kad net naxui, neįmanoma išsakyti žodžiais. Viskas grynai kaip kokiam filme vyko, veiksmas po veiksmo, ir vietoj to, kad Emma pavarčius akis nurimtų, ji tikrai dar labiau nerimo ir Jaehyun žvilgsnis buvęs ant merginos netrukus stebėjo kaip jo telefonas vaizdingai per kambarį skrieja. Dabar jau jo eilė buvo tą pikachu veidą nutaisyti, kuris greit persimainė į tokį nenormaliai susiraukusi, kur žavingumo jau nebuvo matyti, nes norėjosi paklausti ar Emmai su pykčiu viskas gerai, ar visgi į terapiją palydėti. Jo piktas, vaje koks piktas, žvilgsnis skenavo merginą.- Ar tau viskas gerai su galva, Emma? Kas čia per nesąmonė?- susiraukęs pažvelgė dar į tą nukritusį telefoną tiesiog dabar, klausydamas ką ji šnekėjo ir norėdamas, kad mergina nustotų elgtis kaip mažas vaikas, nes dabar tai jau vėl jautėsi, kad į nenormalaus pykčio pusę jie ėjo. O viskas prasidėjo dėl to, kad vaikas ant sofos prišiko ir kad Jaehyun įkėlė nuotrauką į instagramą.- Raminkis, šneki nesąmones. Išsiverk, gal padės, jei tokia neadekvati esi,- suburbėjęs, bet taip naxui atšiauriai, kaip su niekuo šnekėtųsi, nes pats aiškiai pykčio jau buvo vedinas, ėmė eiti iš tos virtuvės tiesiog link jų kambario,- kai nustosi elgtis kaip nenormali galbūt norėsi pasišnekėti,- lyg paskutinę natą suspaudęs išsakė šiuos žodžius vapšie net nežiūrėdamas į Emmą ir nueidamas persirengti į savo sporto rūbus, nes reikėjo visą susikaupusį pyktį išleisti.

Emma nebeatsisuko į Jaehyun, kai nuėjo prie spintelės dalykų susirinkti. Tiesiog, norėjo, kad jis išnyktų ir nustotų kalbėt, nes kiekvienas žodis, kurį Emma išgirdo, toks skausmingas buvo, kad tiesiog nebegalėjo ir tų ašarų suvaldyt. Nes juk tikrai taip fainai kai tu be proto myli ir dėl to scenas keli, o su tavim šneka lyg tuščia vieta būtum. Nuėjo galiausiai Emma tos sofos išvalyt ir paverkt taip iš širdies. Tą vakarą Emma net negrįžo į miegamąjį, nes nenorėjo matyt Jaehyun, todėl pas vaikus kambaryje ant sofos miegojo, bet kitas dienas teko viena lova dalintis, nors visada būdavo nugara atsukta ir stengdavosi eit miegot daug vėliau, nei Jaehyun, kad galėtų išsiverkti ramiai ir be jo dūsavimų. Taip ir praėjo savaitė, jiems visiškai ne bendraujant, nebent minimaliai dėl vaikų keliais žodžiais tekdavo persimesti. Dabar Emma sėdėjo prie valgomojo stalo, nes reikėjo kelis dokumentus darbui užpildyti, bet buvo sunku susikaupti, nes juk vis dar xujovai jautėsi, kad namie tokia šūdina atmosfera buvo. Todėl tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į desktopą savo kompiuterio, kurio viršelis buvo jos būsimas vyras su pipirais. Žiūrėjo ir galvojo kaip smarkiai myli visus tris ir tiesiog dūsavo, kad viskas taip išėjo ir kad gavo progą senus “gerus” laikus prisiminti.

Jaehyun labai pyko ant Emmos po tos visos nesąmonės kuri įvyko prieš savaitę. Na, ne jis vienas su principais buvo, nes ir mergina labai parodė, kad neturėjo intencijų šnekėtis jei jie taip negražiai vienas su kitu bendravo. Išties, viskas vargino labai, toks jų tylėjimas, bet principai aukščiau už viską. Tik dabar principai jau labai žemai buvo, nes Jaehyun jautė, jog vienam iš jo vaikų negerai buvo ir tai jį daužė iš vidaus. Kol Arielle žvaliai dairėsi po savo lovytę, Lucas tiesiog toks jausmas rėkte rėkė, absoliučiai nesiramino, o jo galva degė. Dūsaudamas Jaehyun mąstė kas vyko, tiesiog bloga nuojauta viduje apsigyveno ir jis siūbuodamas vaiką atsiduso. Tikrai juokinga, kad vaikų pagalba tėvai ims ir vėl šnekėtis, gal čia ženklas. Siūbuodamas toliau Lucą vaikinas greitais žingsniais ir su dideliu nerimu veide pasiekė erdvę, kurioje Emma sėdėjo, žvelgdamas į ją jau net ne principingu žvilgsniu kaip jam įprasta, o tokiu maldaujančiu, kad bijojo tikrai dėl vaiko savo jis ir atrodė apsiverks bet kurią sekundę.- Jam kažkas negerai, aš manau mes turime važiuoti į ligoninę. Tikrai negerai, Emma, jis tiesiog dega,- dar kartą patikrinęs jo galvelę pasakė, o jo balsas net truputį drebėjo, nes atrodė pats apalps greičiau nei tas vaikas pagalbą gaus, kurios jam reikėjo. Bet tikrai buvo jis dabar toks tėtis, pilnas nerimo dėl savo vaiko, absoliučiai net negalvodamas apie jokius praeityje įvykusius pykčius ir tikėdamasis, jog ta pati Emma nustos būti principinga.

Emma, sėdėdama ir žiūrėdama į kompiuterį, mąstė, kad išties vargino visa ši situacija ir norėjosi, kad viskas tiesiog pasibaigtų, bet jos principai, visai kaip ir Jaehyun, buvo labai aukštai ir jai nusileisti buvo per sunku. Daug kartų galvojo, kad lengviau gyventi būtų jei tiesiog pati bendraut pradėtų ir viską paleistų, bet tada prisimindavo paskutinius Jaehyun pasakytus žodžius Emmai ir vėl taip xujovai pasidarydavo, kad tiesiog norėdavo išnykti. Bet gyvenimas tikrai nenuspėjamas, nes Emma, leidus savo sužadėtiniui su vaikais būti, girdėjo, kad nepavyksta jam Luco nuraminti, kad jis verkia be perstojo, kas jau vertė pačią Emmą dairytis vaikų kambario link, galvojant, ar reik Jaehyun pagalbos. Galiausiai nereikėjo ir tų apsvarstymų, nes jos mylimasis pats pas Emmą atėjo, jau visiškai pamiršęs visus principus ir su beprotišku nerimu veide, rankose laikydamas Lucą. Emmai tokį vaizdą pamačius rodės širdis iš krūtinės iššoks ir ji pasikėlus nuo kėdės priėjo prie Jaehyun ir pati uždėjo rankas ant pipiro kaktos, vertindama ar išties jis degte degė šiuo metu. Tikrai principai jau buvo kitoj dimensijoj šią akimirką ir Emmai dabar rūpėjo tik jos vaikas ir kad jam gerai būtų,- viskas bus gerai, paskambinsiu gydytojui,- pasakė, žiūrėdama į Jaehyun, nes matė, kad jis netoli panikos, todėl norėjo, kad jis nurimtų. Pačiai stresas iškart sukilo, bet galiausiai turi juk bent vienas būt ramesnis šią akimirką. Paėmusi nuo stalo telefoną tiesiog stovėdama šalia Jaehyun ir glostydama laisva ranka Luco galvą paskambino gydytojui. Pokalbis greitas buvo, nes papasakojus kokios problemos Emma tiesiog pasakė, kad tuoj būsim ir padėjus ragelį vėl grįžo prie savo šeimos ir paėmė iš Jaehyun rankų vaiką,- aš pasirūpinsiu Lucu, o tu aprenk Arielle,- pasakė, jau pradėdama eiti link vaikų kambario. Tiesiog suvokė, kad su Lucu nebus lengva, nes jis rėkia ir muistos, todėl nusprendė sau sunkesnį darbą pasiimti, kaip tikra mama, tuo pačiu duodama tėčiui instrukcijas, kad jis žinotų kur ir ką daryti,- paprašysiu mamos, kad atvažiuotų į ligoninę pasiimt Arielle, nes nenoriu tiesiog sėdėt ir laukt, kol ji atvažiuos čia,- pasakojo savo minčių tėkmę, pradėdama jau rengti Lucą, nes tikrai šią akimirką kekviena sekundė jai atrodė svarbi ir ji išprotėtų, jei reikėtų dar sėdėti ir mamos laukti.

Išties Jaehyun net pats susimąstęs buvo ant kiek klykė Lucas, kad turbūt Emma jau galėjo nuspėti, jog jis tikrai čia greitu metu pasirodys su vaiku. Ir negalėjo kitaip būti, ypač kai tėviški instinktai suveikė ir tikrai jautė, kad jo vaikui negera. O kai vaikui negera, tai jo paranojikui tėvui dar blogiau. Kol Emma dabar visus dalykus tvarkė ir tiesiog šnekėjosi su gydytoju, tol Jaehyun grynai akim skenavo vaiką savo, lyg tikėdamasis, jog taip netikėtai jis pasveiks ir viskas bus gerai, kaip ir buvo prieš tai. Bet greit jo mintys buvo pertrauktos kai išties jiems pasakyta buvo nuvykti į vaikų skyrių ir Jaehyun tuomet jau net savu noru davė mylimajai pipirą.- Gerai, aprengsiu,- tiesiog nesiginčydamas pasakė pats iš paskos eidamas ir būdamas dabar sekundę ramus kai gavo Arielle rengti. Mintis, kad bent vienas buvo ramus ir sveikas vaikas jį ramino, bet mintis, kad Lucui negerai vėl visą kūną surakino. Aprengęs greit Arielle ir suruošęs jos tašytę dabar nunešė ją į svetainę ten trumpam padėdamas.- Ar jau susiruošei?- pasakęs kiek garsiau laukė kol Emma atsilieps. Jau pats pasiruošęs ir užsimetęs savo teddy jacket buvo, lyg laukdamas kol duos jam starto signalą bėgti link mašinos vardan savo vaikų.

Emma grynai, atrodė, autopilotu dirbo, vaikščiodama po kambarį, rengdama Lucą, dėdama daiktus į tašę, realiai net nežinodama ko ir kiek galėtų prireikti, bet tuo pačiu norėdama būti viskam pasiruošus. Žiauriai buvo apėmus panika ir baimė dėl savo vaiko, nes turėjo įtarimų kas galėtų būti, bet tuo pačiu nenorėjo spėlioti. O kur dar baimė dėl kito vaiko, kad ir jai nepablogėtų. Žodžiu, negerai buvo, bet laikėsi, juk galiausiai kas padės pipirams jei ne tėvai, todėl turėjo būt ramūs ir daryt viską teisingai, greitai ir svarbiausia kartu. Kai pasigirdo Jaehyun klausimas, Emma kaip tik išlindo iš vaikų kambario, nešdamasi Lucą ir jo tašę su savim,- taip, reik tik man apsirengti,- pasakė, padėdama trumpam tašytę bei pipirą, ir susiradus paltą jį tiesiog užsimetė, tuo pačiu ir batus apsiaudama. Jau net nesiparino dėl to kaip atrodo šią akimirką, kas tikrai neįprasta Emmai, nes visada juk turėdavo atrodyt nepriekaištingai, todėl tai tik dar kartą parodė, kokia ši situacija buvo streso ir nerimo pilna. Šeimai išėjus iš buto ir galiausiai pasiekus automobilį, abu tėvai vaikus į kėdutes pasodino, sudėjo daiktus į mašiną ir pagaliau judėt pradėjo, kai ir patys įsėdo. Emma visą laiką persikreipus sėdėjo, į galą žiūrėdama ir Lucą glostydama, kad jis nurimtų, nes jam tikrai dar negerai buvo, kai tuo tarpu Arielle irgi matėsi jau darosi irzli, kad brolis toks neramus. Tiesiog dūsavo, žiūrėdama į savo vaikus ir dar spėjo paskambinti mamai, pasakydama jai, kad prie ligoninė susitiks. Suvokė, kad sveikam vaikui ligoninėje tikrai geriau nesirodyti, o galiausiai jei Lucas kažkuo susirgo, kuo užkrėsti sesę galėtų, tai tikrai protingiausia būtų tiesiog atskirti juos kuriam laikui, kad bent vienas pipiras liktų sveikas.

Dabar abu tėvai turėjo atsakyti už du nesiorientuojančius pipirus ir tai dar daugiau jiems streso varė. Kad na, reiškėsi, blogai pasirūpino vienu, jei jis sugebėjo apsirgti. Bent jau Jaehyun dabar gyveno kaltėje, kad jis kaltas, ir net sujungė kažkaip Lucas savijautą su savo ir Emmos pykčiu, kad būtent dėl to jis susirgo. Skambėjo juokingai, bet tikrai jam lengva dabar overthink'inti ir tą jis ir darė sėkmingai. Atsisėdęs jau už vairo susikoncentravo ties vairavimu, bet eismas buvo toks tragiškas ir tai tik dar pykdė Jaehyun labiau, kad negalėjo jis taip imt ir lengvai nuvažiuoti į tą reikiamą skyrių, kuris visai kitam Maskvos gale. Ironiška, sekėsi Jaehyun tikrai nepanikuoti. Kol mergina glostė Lucą, tol jos būsimas vyras toks jausmas smaugė vairą ir dūsavo kaip nenormalus. Dabar sustojus kamštyje tikrai jau net patrankyt galvą į vairą norėjo, bet vietoj to pasirėmė taip labiau savo durelių, imdamas kiek nervingai judinti dešinę koją.- Ką sakė gydytojas kai kalbėjai? Ar viskas gerai bus?- paklausė dabar pažvelgdamas į Bescond ir tai buvo pirmas kartas per visą savaitę kuomet jis taip normaliai į ją pažvelgė, siekdamas ir pats to akių kontakto raminančio, nes žinojo, kad jie dabar tik vienas kitą turėjo, ne kitaip, tad vienas kitą tik ir gali nuraminti.

Kalbėdama su mama jau net neprašė, o liepė jai atvažiuot prie ligoninės ir būtinai pirmiau už juos ten būti, kad nereikėtų sėdėt ir laukti jos. Tiesiog, kuo greičiau norėjo, kad viskas baigtųsi, todėl tas kamštis tikrai ne laiku ir ne vietoje buvo, bet stengėsi neišprotėt, toliau nuo vaikų neatitraukė akių, bandydama bent kažkaip juos užimti, išblaškyt ir nuramint, bet, aišku, nebuvo lengva, nes juk kai blogai jautiesi, tai kito žmogaus burbuliavimas priešais tikrai nepadarys taip, kad lengviau būtų. Girdėjo kiekvieną Jaehyun dūsavimą, kai jis taip neramiai prie to vairo sėdėjo, akivaizdžiai nepatenkintas dabartine situacija ir Maskvos eismu, lygiai taip pat kaip ir Emma, taigi ji puikiai suprato savo vaikiną, tikrai ir pati su malonumu galvą į sieną patrankytų, jei tik žinotų, kad tai padės. Jiems sustojus ir pasigirdus klausimui, Emma pakėlė akis nuo vaikų ir pasisuko į savo sužadėtinį, kuris tikrai matėsi po truputi iš proto ėjo nuo viso streso, ir dabar ieškojo ramybės savo merginos žvilgsnyje. Išties tokiomis akimirkos ir ateidavo suvokimas, kad reikia jiems vienas kito ir kad sugeba vienas kitą ne tik iš proto išvesti, bet to pačiu ir nuraminti. Tikrai pas juos santykiai buvo viskas arba nieko, nes gauna vienas iš kito ne tik meilės, bet ir visus šūdus, kitaip ir negalėtų būti turbūt,- sakė, kad dabar svarbiausia numušt temperatūrą, dėl to ir prašė atvažiuot, išsiaiškins kas negerai ir žinos kaip gydyt,- atsakė į klausimą apie tai, ką gydytoją sakė, o pastebėjus, kad ta jo dešinė koja judėjo, kas irgi išdavė, koks nervingas Jaehyun buvo šiuo metu, Emma uždėjo savo delną ant jo šlaunies, bandydama ne tik žvilgsniu, bet ir prisilietimais padėt jam nurimt,- aišku, kad viskas bus gerai. Juk jis mūsų vaikas, Jae, tikrai lengvai nepasiduos,- bandė toliau savo žodžiais padėt tėčiui nesinervint, o tuo pačiu ir save įtikinti, kad galiausiai viskas išsispręs. Tikrai Emma pirma kartą po jų pykčio vėl žiūrėjo į jį su tiek meilės, kad pzdc, neįmanoma apibūdini koks švelnus tas žvilgsnis buvo, tikrai seniai matytas, bet galiausiai nusuko akis, nes vėl pasigirdo inkštimas ir verkimas iš galo. Vis dar laikydama vieną ranką ant Jaehyun šlaunies, su kita bandė pipirus gale raminti, nors tikrai jos tos pastangos nelabai kuo padėjo šiuo metu. O pati Emma tiesiog mintyse kaltino save, jų neseniai įvykusį pyktį, bet labiausiai vis tiek save, nes galiausiai juk mama kalta, jei vaikui blogai. Tai su tokiom mintim ji ir sėdėjo dabar.

Žinojo Jaehyun dabar tik tai, kad tikrai reikės jam parūkyti kai turės progą, kad ištrintų visus nervus. Šiaip jis nerūkydavo, bet kai būdavo nervuotas, vedinas streso ar prigėręs tuomet pasiduodavo pagundai. O dabar labai nervuotas buvo, kad mašinos judėjo vėžlio greičiu, spūstys darėsi ir panašiai. Galėjo ir vėliau kamščiai įvykti, nebūtina dabar. Bet gerai, kad mašinoje jis su Emma buvo, tai ir nuraminti jį ji mokėjo. Kai jų žvilgsniai susitiko Jaehyun net kiek laisviau pasijautė, o ir tas delnas jos po kurio laiko nugulęs ant jo šlaunies dar kitaip viską apvertė.- Tu teisi, tik reikia iki ligoninės pirmiau nusigauti,- atsiduso, nes užpiso jau jį eismas, todėl tikrai dėjęs ant taisyklių ėmė važiuoti autobusų juosta ir jam poxui. Aišku, ir kaip pridera, greitis irgi nebuvo tinkamas, bet turėjo jis pasiekti tikslą kuo greičiau, o ne per artimiausius metus. Ir tikrai tas inkštimas ir verksmas ant galinės sėdynės tik ir skatino šeimos vyrą skubėti ir parodyti savo gražiosios mašinos galingumą, tikrai nesiruošdamas su nevykėliais laukti nušvitimo kelyje. Jei ir gaus baudų, tai tegul, likimas. Atvykęs į stovėjimo aikštelę ligoninės greit priparkavo mašiną, jau matydamas prie įėjimo ten netoli stoviniuojančią Emmos motiną.- Tu nuneši Lucą į vidų, o aš Arielle mamai tavo paduosiu,- dabar jau jis leido sau suplanuoti kas kaip ir dar pasilenkęs per konsolę, lyg sėkmės linkėdamas sau šioje misijoje trumpoje, padėjo bučinį ant savo mylimosios lūpų, kurių net savaitę nebučiavo. Aišku, dar laukė ilgas atsiprašymas iš jo pusės, bet dabar jis nebegalėjo išbūti ramus. Išlipęs iš mašinos dabar priėjo prie Arielles pusės durelių, imdamas su ja kuistis, o ji tai kukulis buvo, į tėvą chill, bet irzli dėl brolio, tai dar turėjo Jaehyun ją pamaigyt truputį, nes nesusilaikė, laukdamas kol Emma savais keliais nueis.

Įprastai Emma tikrai būtų gerai protą atpisus, kad važiuoja jis taip chuliganiškai ir negalvoja nei apie savo, nei apie šeimos saugumą, bet šią akimirką pati tokia užsipisus buvo dėl tų visų kamščių ir taip jai širdį skaudėjo žiūrėt į savo nelaimingą vaiką ir negalėt jam niekuo padėti, kad tiesiog nesakė nieko ir leido jam daryt ką nori. Reikėjo pagaliau pasiekti tą ligoninę, nes visa kelionė, atrodė, kad amžinybę trunka. Vos tik automobiliui prisiparkavus, Emma jau norėjo pasakot, ką ir kaip darys jie dabar, bet šįkart jau Jaehyun, kaip tikras tėtis planus išdėstė ir Emma tiesiog linktelėjo, neprieštaraudama jam, o galiausiai net ir šyptelėjo akimirkai, gavus netikėtą bučinį į lūpas, kuris tikrai buvo dar vienas geras būdas nurimti, nes išties taip seniai jie bučiavosi, kad net sunku patikėt būtų Emmai, jei skaičiuot pradėtų. Išlipdama iš automobilio jau net nebelaukė nieko, net neplanavo nueiti su mama pasisveikint ar padėti Jaehyun su Arielle susitvarkyt, tiesiog pasiėmė Lucą su savim ir iškart nuėjo ligoninės link. Kadangi Emma buvo iš anksto paskambinus, neteko jiems laukti ir iškart priimti buvo ir po pokalbio su gydytoja privalėjo Emmai palikt savo pipirą ir palaukt už durų, kol viskas bus padaryta. Tikrai nepatiko jai mintis, kad šalia būt negali, tokia nelaiminga ir susinervinusi buvo kad net nesugebėjo ramiai pasėdėt, todėl tiesiog vaikščiojo pirmyn atgal koridoriuje, galvodama kur Jaehyun dingo, nes tikrai reikėjo Emmai jo šią akimirką.

Jaehyun tikrai stengėsi kuo greičiau su Arielle susitvarkyt, bet jau kai dabar nebuvo verkiančio brolio šalia tai ji ir linksmesnė buvo. Apdovanota lavina bučinių ir paniurkymų galiausiai vaikinas suvokė, kad turi paimti savo dukrą ir nunešti Emmos mamai. Padarė tai šiaip ne taip, nes kiekvieną kartą išsiskirti su vaiku savo kai to nenori sunku, jei galėtų stovėtų prie ligoninės durų su Arielle ir lauktų mamkos, bet turėjo eiti tėtis būti tėčiu. Tad atsisveikinęs su savo lėle ir pašnekėjęs trumpai su savo būsimos žmonos motina įžengė į ligoninę greit susiorientuodamas kur Emma. Ji nervų vedina vaikščiojo čia pirmyn atgal, o Jaehyun dabar beeidamas turėjo prisiminti kaip kvėpuoti, nes tikrai jei ir toliau taip tai nukris pats paslikas, subyrės ant tų grindų ir reikės dėl dviejų vyrų Emmai jaudintis. Bet visgi, priėjo prie merginos, sustabdydamas ją dabar.- Ką sakė? Ar viskas gerai? Ko laukiame?- išklausinėjo, dabar nenurimdamas vėl sekundei, kol nežinojo visko ką jo mylimoji žinojo. Jaudinosi, todėl nevalingai ėmė žaisti su grandinėle ant riešo.

Emma toliau nervingai vaikščiojo tame koridoriuje, nerasdama niekaip ramybės, ir jau tikrai galvojo, kad eis ieškot Jaehyun, nes kiek galima laukt jo, bet galiausiai nereikėjo jai paieškų paskelbti, nes būsimas vyras pats pasirodė, apipildamas Emmą klausimais, kadangi ir pats akivaizdžiai nebuvo ramus ir jaudinosi. Pamačius jį Emma sustojo pagaliau, nes jau ir taip gerai šiandien padarytų žingsnių skaičių pakėlė. Kelias akimirkas tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į Jaehyun, bet galiausiai žengė arčiau jo, visiškai dabar jau panaikindama bet kokį atstumą tarp jų, ir apsikabino savo meilę, uždėdama rankas ant jo juosmens ir rasdama sau vietos tarp jo paduškų, nors dabar ten dar ir minkšta buvo, dėl vaikino aprangos, taip tikrai kaip ant debesų jautėsi. Tiesiog, buvo sunku, reikėjo artumo, ir dabar jai visiškai nerūpėjo visi pykčiai, šiuo metu jai reikėjo meilės ir ji net nesiruošė prašyt, tiesiog pasiėmė to, ko jai trūko visą savaitę,- dabar turi išsiaiškint, kas jam atsitiko. Jei nieko labai blogo, tai tiesiog turės čia būt kol temperatūra nukris ir bus galima važiuot namo,- atsirėmus į jo krūtinę papasakojo, ką jai gydytoja pasakė, bet realiai atsakymų iki galo dar nežinojo ir tas egzistavimas nežinomybėje tikrai buvo toks užknisantis, kad nežinojo Emma kur dėtis, todėl ir reikėjo jai, kad būsimas vyras pagaliau pasirodytų, nes pas jį glėbyje tai visada vietos atsirasdavo juk,- ar atidavei Arielle? Ar viskas gerai? Ką mama sakė?- dabar jau pati apipylė sužadėtinė klausimais, nes juk abu kukuliai Emmai vienodai svarbūs buvo.

Kai po jo klausimų įsitvyrojo koridoriuje tyla jie vienas į kitą žvelgė ir nežinojo Jaehyun ko tikėtis. Jo jaudulys su kiekviena minute atrodė vis labiau ir labiau kyla, vis labiau ir labiau darosi akivaizdesnis nei prieš tai, todėl buvo sunku dabar ramiai kvėpuoti ir egzistuoti. Bet Emmai taip mielai apsikabinus jį automatiškai jo pačio rankos surado vietą aplink gležną mylimosios kūną, arčiau tik priglausdamas jį.- Gerai, tikiuosi nieko blogo,- ramiai dabar kvėpuodamas pasakė, stovėdamas kartu su Bescond tokiam mielam momente. Norėtųsi sakyti, kad jie čia vieni buvo, bet galima ir teigti, kad tiesiogine ta žodžio prasme be personalo šį vakarą ligoninė tuštoka buvo ir porai nereikėjo dabar atsikratyti nereikalingais žvilgsniais.- Atidaviau, meile, viskas gerai. Liepė tau paskambinti po ligoninės arba bent jau kai žinosi kažką. Nerimauja irgi. Bet patikinau, kad viskas bus gerai, nes liepei man taip manyti,- papasakojo kuo ramesnis bandydamas išlikti ką šnekėjo su motina Emmos kol atidavė Arielle. Aišku, nepasakojo kaip buvo sunku kukulį matyti beriedant nuo jo ir į kitą mašiną įsėdant, bet tenka pratintis, kad vaikai auga ir ne visada su tavim bus, o jau tokia mintis pykino Jaehyun, nes norėjo amžinai su savo pipirais gyventi,- turėtumėm prisėsti, ką manai? Nežinia kiek laukti,- pasakęs taip truputį atsitraukė, kad suėmęs Bescond skruostus pažvelgtų į jos veidelį laukdamas jos nuomonės.

Emma tai tikrai jautėsi taip, lyg jie tik dviese šiuo metu egzistavo, užteko paskęsti mylimojo glėbyje, kad visi aplink išnyktų ir akimirkai ramiau pasidarytų. Klausėsi Jaehyun žodžių, kai jau jis pradėjo atsakinėt į Emmos klausimus, ir išleido kelis pritarimo garsus, kai jis pasakė, kad reikės mamai paskambinti su naujienom. Klausėsi ir tiesiog dūsavo, nes liūdna išties, kai vieną vaiką turi atiduot, nors norėtum jį mylėt ir nepaleisti, o kitas serga ir tu negali nieko padaryti, todėl tiesiog belieka tikėtis, kad viskas bus gerai ir laukti. Teko ir Emmai galiausiai atsitraukt nuo Jaehyun, kai jis suėmė jos skruostus ir jų žvilgsniai susitiko. Linktelėjo išgirdus klausimą,- taip, bet labai sunku išsėdėt ramiai, nes atrodo, kad laikas tada lėčiau eina,- paaiškino, kodėl čia vaikščiojo pirmyn atgal kaip išprotėjus ir galiausiai net šypseną išspaudė. Nebuvo tikrai tai linksma geros nuotaikos šypsenėlė, labiau ta, kuri sako "ačiū, kad esi čia su manim", nes tikrai Emma dabar galvojo, kad tiesiog mirtų turbūt, jei Jaehyun šalia nebūtų. Bet galiausiai paklausė jo, logiška, kad nestovės apsikabinę, nes neaišku, kiek laiko laukt reikės, todėl visiškai atsitraukus suėmė jo ranką vieną, kad pasivestų arčiau kėdžių, kurios palei sieną buvo sustatytos, ir prisėdo ant jų kartu. Emma iškart atrėmė galvą į Jaehyun petį ir užsimerkė, dabar jau visiškai bandydama nurimti. Juk padarė viską ką galėjo, tai šiuo metu beliko tiesiog laukti, kol kas nors paaiškės,- žinai, negaliu nustot savęs kaltint, kad taip nutiko,- pasakė, pakėlus galvą nuo jo peties ir atlošė ją atgal, atsiremdama į sieną ir nukreipdama žvilgsnį į lubas. Vėl tokios mintys galvoje pradėjo suktis, nes prisiminė ji, ką važiuodama mąstė, ir dabar Emma sėdėjo ir tiesiog pergalvojo visą savaitę, kiekvieną savo poelgį ir ir ką galiausiai galėjo padaryt blogai, kad net privedė prie tokios situacijos, kai teko iki ligoninė važiuoti.

- Sunku, bet jei stovėsi tuoj subyrėsi kaip drebulė,- žaismingai pavartė akis, nes juk senimas jie buvo jau, reikia tausoti save, negi ne. Tad ir paėjo jie dabar ant kėdžių, kurios čia netoliese stovėjo. Nebuvo jos geros ir patogios, bet užteks, kad nesulinktų jie čia dabar kaip susilankstomos kėdės nuo stovėjimo ir vaikščiojimo pirmyn atgal. Pats Jaehyun dabar tikėjosi irgi labiau nurims, kai jau nebuvo jie abu susiraukę ir galėjo šnekėtis laisvai. Kai nebebuvo jau įtampos ir tiesiog liko vėl šeimyniniai santykiai, kupini atsidavimo ir noro užauginti nuostabius ir sveikus vaikus. Bet dabar Emmai pakėlus galvą ir atrėmus ją į sieną pačio vaikino žvilgsnis į merginą nukrypo.- Aš irgi negaliu nustoti savęs kaltinti. Nors ir suprantu, kad tikėtina nesame niekuo dėti, bet...,- atsikrenkštė atsidusdamas ir labiau dabar kėdėje atsipalaidavo, taip labai plačiai pa'manspread'indamas,- bet viskas bus gerai. Nekaltink savęs. Verčiau galvok apie kažką kitą, lengviau išgyvent laukimą bus,- pasiūlė tokią mintį, pažvelgdamas dabar į Emmą iš savo pozicijos,- ar patinka nauja sofa? Dar nebuvau ant jos normaliai, reikėtų ją išbandyti,- garsiai pasvarstė, bet labiau turėdamas omenyje tiesiog gulėjimą ant jos, nors tikrai žinojo, kad jo mintis dviprasmiškai galėjo nuskambėti,- kaip darbas visą savaitę?- dar pridėjo klausimą. Juk jie visiškai nebendravo, buvo daug ką apšnekėti.