panoraminis dangoraizio stogas (JEMMA)

Nežinia kaip jiems seksis antrą kartą, bet Jaehyun buvo linkęs bent šį kartą optimistiškai reaguoti į visa tai. Visgi tikėjosi geriausio, ir norėjo geriausio, tad tiesiog liko stengtis ir tiek. Nors aišku buvo bent tai, kad abu to norėjo, ir bučinys, jame įsiplieskusi aistra bylojo abiejų norą. Jaehyun nesugebėjo vypsnio nuslėpti, kad Emma tokia netikėtai aistringa patapo, todėl atsitraukęs palinko prie jos žandikaulio linijos, palikdamas ten mažą bučinį.- Toks jausmas, lyg paskutinį kartą bučiuotum,- nusijuokė atsitiesdamas ir apsidairydamas šiek tiek,- manau reikia mums keliauti, sušalsi, parvešiu namo tave,- sumurmėjęs suėmė vieną Bescond delną imdamas vestis merginą nuo stogo į liftą. Nenorėjo, kad ji susirgtų, vėl rūpestis keistai širdyje buvo. Tik šį kartą tikėtina ilgiau ir aiškiau šis pasiliks.

(PABAIGELE)

Ganėtinai įdomūs buvo keli pastarieji mėnesiai. Net nesuvokiama, kad paprasta kelionė ir noras pabūti dviese pasibaigė taip, kad grįžus į Maskvą iš esmės buvo pasikeitęs Emmos gyvenimas ir vėl ji prisiminė ką reiškia gyvent be vyro savo. Tikėjosi, kad niekada taip nebus, bet vėlgi, buvo visos įmanomos ribos peržengtos ir toks jausmas nuo nulio teko pradėti, nes išvis tarp jų bendravimo nebuvo, na minimalus, priverstinis ir nejaukus, tai tiesiog žiauru. Aišku, kad verkė Emma daug, kiekvieną dieną, norėjo ir šią vakarienę atšaukti, kad ir kokia svarbi ji buvo, bet visgi susitarė su Jaehyun, kad jis atvyks ir sudalyvaus, juk buvo pažadėjęs Emmai. Pati ji daug anksčiau atvažiavo, nes jaudinosi, o automobilis sugedęs, teko taxi kviesti, todėl norėjo užtikrinti, kad laiku bus ir bus gerai. Prisėdusi prie jiems skirto staliuko Emma pažvelgė į telefoną, kuriame rado žinutę, kad vėluos pora, su kuria susitikti turėjo, tai tiesiog tikėjosi, kad Jaehyun pasirodys pirmiau už juos. Kol kas nevėlavo dar, bet ir anksčiau neatėjo, nors ir žinojo, kad tai kels paniką Emmai, juk mėgėja ji panikuoti, tai tiesiog liūdna. Aišku, nenorėjo Emma tikėti, kad jis specialiai taip, nenorėjo tikėti, kad jis apskritai nepasirodys, bet daug minčių lindo į galvą, pačių blogiausių, nes įprasta jai galvoti taip, kai būna negeroje būsenoje emociškai. Visgi, apsidairiusi ir suvokusi kur yra mintimis greit kitur nuklydo, nes išties juk, tiek jai, tiek jos vyrui buvo labai svarbi ši vieta, daug dalykų priminė ir dūsauti vertė.

Jaehyun ne ką geresnį gyvenimą gyveno. Būdavo vis ir jausmų netvardydavo, būdavo ir tiesiog jausdavosi visą dieną bejausmis. Atrodo atrasdavo norą kažką daryti tik tomis dienomis, kada vykdavo jų poros terapiją, kurią buvo jie susitarę lankyti dar prieš visą pyktį. Na ir kas, kad geri jų santykiai tada buvo, juk niekada nebūna per gerai, o jie kadangi abu lankė terapiją, tai smagu, kad kažkas sujungia taškus. Tik dabar tuos taškus sujungti buvo per sudėtinga užduotis, tokia, kurią atrodo net visai ir neįmanoma įvydyti. Nors ir Jaehyun dalyvaudavo terapijoje, jo atsakymai būdavo labai riboti, retai pasisakydavo kažką gan ilgo ir nuo širdies, tikrai kaip visad taikydamas savo metodiką, kad geriau niekam nieko apie mane nežinoti. Bet įdomu jam buvo pasiklausyti apie Emmą, ką ji pasakodavo, kaip visad, tik to jis neišreikšdavo atvirai, bet jei bent kartą jo žvilgsnis su Emmos susijungtų pokalbio metu, ji tikrai suprastų greit, kad jos vyras toks pats kaip visada, dar labiau nei bet kada norintis grįžti į jos glėbį. Visgi, nebuvo taip paprasta viskas, jie nežiūrėdavo vienas kitam į akis, po terapijos eidavo abu savais keliais ir namie bendraudavo tik dėl vaikų gerovės. Iš Ariellės tėtis sulaukdavo daug klausimų apie mamą, kodėl mama tokia keista, kodėl mama vakarais miega pas Yasmin, kodėl aš nematau tavęs kai ateinu susapnavus košmarą. Visa tai tik vertė dūsauti Jaehyun, susimąstyti, kad gal tikrai jis xujovas tėvas ir neverta apsimetinėti, nes iškilus blogiems momentams santuokoje jis visus aplink save verčia kentėti. Bet liepė jam terapeutė taip nedaryti sau, nekaltinti dėl visko taip smarkiai, nes jis tiesiog nemoka susitvarkyti dar vis su savo emocijomis ir mano, jog geriausia išeitis yra bėgti. Kaip visais laikais. Pažanga bent jau ta, kad dėl vaikų nebėgo iki galo. Bet šiandien irgi nebėgo nuo Emmos. Jis buvo jai prižadėjęs, jog atvyks čia, jog pabus su ja, dar gerokai prieš viską, tad taip ir buvo. Tik vėlavo, neplanuotai, tikėjosi, kad dar spės iki svečių atvykimo, bet jau toks gerokai padusęs atvyko, bet vis tiek kaip niekad žavus. Nusišypsojęs dėkingai durininkui, kuris dirbo ties terasos durimis, greitais žingsniais pasuko link reikiamo staliuko, atsidusdamas kai pamatė ten vieną Emmą. Bet liūdna, nes Emma viena, turėtų jis visad būti prie jos, o taip nebuvo,- kodėl jie vėluoja?- pirmasis klausimas išėjo pro jo lūpas, nejausdamas pareigos sveikintis, nes buvo įpratęs visada su Emma nesisveikinti, juk bučinys jų pasisveikinimas, bet... atsisėdus į kėdę visai nelinko Jaehyun bučiuotis ir taip jis prigavo save,- oi, atsiprašau, labas,- vyptelėjo, draugiškai, bandydamas panaikinti tą keistą atmosferą dabar įsigaliojusią. Pakedenęs kiek savo plaukus pasitvarkė švarką, kaip mažas vaikas dabar apsidairydamas aplink, o po to ir į miesto panoramą. Per daug priminė dalykų šita vieta.

Išties, buvo sunku abiem, tai tiesiog žiauru, kad negali jie susitaikyti ir laimingai gyventi toliau. Ta nuolat tarp jų tvyranti atmosfera buvo labai varginanti, nes juk žiauru, kai tau žmogus yra visas gyvenimas, o tu net negali jo apsikabint ir bučiuot iki uždusimo. Vertino Emma tai, kad jie kartu lankėsi terapijoje, kai pirmą kartą pasirodė ten Jaehyun, toks jausmas net akmuo nuo širdies nukrito, nes leido tai patikėt žmonai, kad galbūt ne viskas prarasta. Ji ir pati nė pusės nepasakodavo to, ką jautė, nes būdavo per sunku atsiskleisti iki galo. Juk Emma irgi sunkiai jausmus išreikšdavo, kai ją išties kažkas įskaudindavo, visada reikėdavo Jaehyun paskatinimo ir priminimo, kad ji turi kalbėt su juo ir nieko nelaikyti savyje, o dabar viskas buvo kitaip ir tiesiog Jaehyun buvo dažnai su ja, bet tuo pačiu buvo labai toli. Ką jau kalbėti apie tai, kad net jų miegamojo vengė Emma, o ir šiaip naktim miegot sunku buvo, nes koks čia miegas, kai mylimų papų nėra šalia. Turbūt užsimiršdavo ir išties laiminga būdavo, kai su vaikais jie leisdavo laiką, nes tada akimirkai toks jausmas viskas gerai būdavo, bet vėlgi, ne iki galo. Būtent tokia minčių tėkmė jos galvelėje buvo, kai ji pamatė tolumoje savo vyrą. Net keista galvot, kad jis jos vyras, nes juk tikrai, nebuvo jokių bučinių tarp jų ir intymumo, tik sausas bendravimas ir nejaukumo jausmas,- nežinau, turbūt kamščiai,- atsakė paprastai, pati pasijausdama kiek nejaukiai, kai pasigirdo atsiprašymas, jog jis nepasisveikino. Tai privert Emmą atsidusti,- labas,- atsikrenkštus atsakė, nuspręsdama priešais save pažiūrėti, nes juk vengė jie akių kontakto,- tu irgi vėluoji,- pridūrė labai paprastai, jokios emocijos nerodydama, net susierzinimo, kad jis taip, nesigirdėjo, tiesiog konstatavo tai kaip paprastą faktą, kad tikrai, vėlavo jis.

Anksčiau gyvenime Jaehyun buvo labai geras sausam bendravime, galėdavo valandų valandas apie nieką nešnekėt, bet toliau palaikyt diskusiją, o dabar atrodydavo jam bevertis bandymas kažką daryti tiesiog. Jis mylėjo Emmą, bet sunku, kai abu įskaudinti ir laikosi savų įsitikinimų. Juk čia tikrai susituokę buvo du žmonės, kurie visada save statė aukščiau už viską ir jei tau nepatinka toks koks aš esu eik nx, todėl jiems labiau nei kam kitam sunku susitaikyti. Kad ir kaip sunku, bet nostalgija dažnai apimdavo Jaehyun protą, ypač tokiais momentais kai labiausiai reikia Emmos jam, nes na, ir durnam aišku, jog būna ir sunkesnių dienų, ir lengvesnių, o per tas sunkesnes jis norėtų prie žmonos būti, tik, deja, neįmanoma. Arba būna Jaehyun sėdi savo automobilyje, pamato kažkur ten numestą Emmos vazeliną ir atsidūsta, nes na, visur yra detalių, primenančių ją, neįmanoma pabėgti absoliučiai nuo to,- vėluoju,- sumurmėjo kimiai, pats pažvelgdamas priešais save ir įsipildamas sau čia buvusio jiems paserviruoto vandens į stiklinę,- kamščiai,- gūžtelėjo pečiais nežymiai, jau vizualiai atlaisvindamas savo rėmą ir įeidamas į savo tikro Jaehyun aurą- tokią, kuri jam visad pasitarnauja ir daug dėmesio garantuoja. Gal ir laiku tai padarė, nes visai netrukus pasirodė prie staliuko jų du žmonės, vyras ir moteris, prisistatydami kaip tie, su kuriais turėjo Emma susitikti. Jaehyun irgi pasisveikino su jais, gera nata reikėjo viską pradėti. Jie patys pranešė, kad ilgai nebus, nes namuose jų vaikas serga, tad tik atsigers šampano, o galės po to pora likti vakarienei. Iš esmės nepatiko tokia mintis Jaehyun, nes tai reiškia reikės su Emma sėdėti ir šnekėti, bet tuo pačiu galbūt jie persilauš? Who knows. Tad sėdėjo dabar Jaehyun ir šnekėjo su madam, nes aišku ši pagyrė jau Jaehyun grandinėlę ant riešo, o jis iškart galėjo atsakyti, kad žmona man ją padovanojo, tad vėl eilinį kartą prisiminė vyras, kad turi jis tobulą žmoną ir nieko daugiau jam nereikia.

Nieko daugiau Emma neatsakė, kai Jaehyun labai lakoniškai patvirtino žmonos žodžius, kad išties jis vėluoja ir dėl to kalti kamščiai. Juokinga, kad Emma tokia sudaužyta gyvenimo atrodė, nes ta veido išraiška be emocijų ir be proto pavargusi buvo jos veidelyje, bet vos tik pasirodė žmonės, kurių čia jie laukė, iškart Emmos veidelyje atsirado dirbtinė šypsena, su kuria ji pasitikdavo visus žmones pastaruosius mėnesius. Juk reikėjo gyventi toliau ir nesiruošė Emma pasakoti aplinkiniams, kad krizė santuokoje. Aišku, žmonės ne visi durni, daug kas pastebėjo, kad kažkas ne taip, bet kategoriškai atsisakė Emma garsiai pripažinti, kad jiems blogai ir nesiruošė pasakoti savo asmeninių dalykų. Gražiai jie pasisveikino, pradėdami po truputi pokalbį, kuris toks apie nieką buvo, bet tuo pačiu leido ir Emmai kiek atsipalaiduoti. Logiška, kad ji jaudinosi, nes ne šiaip sau prašydavo Jaehyun, kad jis kartu su ja į tokius susitikimus eitų, bet dabar vėlgi, negalėjo po stalu susirasti savo vyro rankos, kurios spustelėjimas padėtų nuraminti viduje buvusį nerimą, tai tiesiog reikėjo pasitikėti savimi ir bandyti nesureikšminti visko. Juk paprasta vakarienė ir nieko daugiau. Na, greit paaiškėjo, kad bus daugiau, nes pranešė pora, kad jie ilgai neužsibus, vaikas namie, teks grįžti, todėl paliks porą vienus pasimėgauti kompanija, nes juk jie pažinojo šiek tiek Emmą, todėl žinojo, kad jie irgi vaikų turi, tai tiesiog pajuokavo ta moteris, kad turbūt jūs mažai laiko kartu praleidžiat dėl savo vaikų, todėl turėtumėt naudotis proga. Nežinojo ir Emma, ar tai geras dalykas, ji taip beprotiškai pasiilgus buvo Jaehyun, bet visi jų susitikimai būdavo tokie, kad tiesiog norėdavosi greičiau skirstyti, kadangi nebuvo jokio bendravimo rimtesnio, todėl nežinojo ji, ar dabar bus kaip visada, ar visgi pavyks pralaužti ledus. Juk svarbioje vietoje jie buvo, daug atsiminimų saugančioje, tai ech.
- Tiesą sakant nustebau, kad neatšaukei vakarienės, Emma. Atsiprašau už smalsumą, bet girdėjau gandus, kad nebesat kartu. Akivaizdu, kad tai melas, tik dar kartą įsitikinau, kad nereik tikėti viskuo, ką rašo,- pasvarstė garsiai ta moteris, kai trumpam jos monologą nutraukė padavėjas, atnešdamas visiems meniu. Akivaizdžiai įsitempė Emmos kūnas po tokio komentaro, nes tiesiog ji taip dažnai girdėdavo visą tai, kad nusibodo nuolat žiūrėti visiems į akis ir meluoti, kad viskas yra gerai. Bet tekdavo, todėl teko ir dabar, ką ji ir padarė, atsidusdama ir susirasdama Jaehyun delną, kuris buvo ant stalo, spustelėdama jį, kad matytų priešais buvusi pora tokį fizinį kontaktą,- išties, nereikia tikėti tuo, ką rašo. Mes anksčiau daugiau apie savo santykius ir šeimą pasakojom, dalindavausi viskuo socialiniuose tinkluose, bet laikui bėgant pradėjau vertinti privatumą. Turbūt dėl to ir pasidarė tokią išvadą žurnalistai,- paaiškino Emma ir vos tik baigusi kalbėti paleido Jaehyun plaštaką, nes jau ir taip manė, kad galbūt ribas peržengė, todėl suėmė abiem delnais meniu ir geriau į jį susikoncentravo, labai tikėdamasi, kad jos žodžiai buvo pakankamai įtikinami ir ši tema daugiau nebus užvesta.

Na, Jaehyun nemokėjo niekad atrodyti sudaužytu gyvenimo, čia buvo vienas iš jo geriausių dalykų jo kuklia nuomone- mokėjimas apsimesti, jog tau viskas gerai, net kai nėra, 24/7. Jis ir namie galėjo elgtis taip pat, kaip ir čia elgiasi su svečiais prie stalo, jam nebuvo sunkumų, bet vos tik išgirdęs klausimą "ar tau viskas gerai?" jis galėdavo nusimesti savo šydą ir atrodo valandų valandas pasakotų apie savo vidinius išgyvenimus. Aišku, ar jis tai darė? Niekada, ir čia buvo jo didžiausias minusas, kad net paklaustas ar viskas gerai jis pasirenka toliau vaidinti, kad gyvenimo sunkumai jo žavumo niekada nepalietė. Tiesiog žinojo, jog sotus alkano niekada neužjaučia, ir jei tau labai zjbs gyvenime, tu niekada nesuprasi iki galo to, kuriam labai xujova. Atrodė dabar viskas gan gerai ėjosi toje vakarienėje, na, jie visi gurkšnojo savo gėrimus, lengvas pokalbis ėjo, bet galiausiai net pats vyras kiek įsitempė kai išgirdo ką pašnekovė moteris pasakė. Jis girdėjo visus tuos spėjimus žiniasklaidoje, jį patį buvo ne kartą susistabdę žurnalistai paklausti kas vyksta, bet jis susierzindavo dėl tokių susitikimų, nes ne jų reikalas. Jaehyun galėtų juos visus iki vieno papjauti vien už tai, kad kišasi ten, kur nereikia, bet visgi pasirenka tiesiog piktu žvilgsniu pažvelgęs nueiti kur ėjęs. Dabar negalėjo to pačio padaryti, todėl ramiai sėdėjo, leisdamas Emmai suimti jo delną. Nejautė, kad ji ribas peržengė, jie buvo vyras ir žmona, dieve brangus, jie daug daugiau yra darę gyvenime negu rankų laikymasis, o ir Jaehyun ne debilas, kad vengtų fizinio kontakto bet kokio. Jau dabar jis suvokė, kad Emmą labai privertė sunerimti tos moters klausimas, na, neabejotinai, ir tai čia rimtas susitikimas, o dar tokios temos... Lyg nėra apie ką kito diskutuoti. Nors ir žmona paleido Jaehyun delną, jis netrukus vis tiek jį susirado atgal, spustelėdamas ir taip priversdamas Emmą žinoti, kad jis to nori,- laimė mėgsta tylą, o tai, ką žurnalistai rašo apie mus yra tik eilinis bandymas kovoti su naujienų stygiumi. Aš neįsivaizduoju jokio kito žmogaus, su kuriuo galėčiau būti kartu, tad nerealu mums yra skyrybų mintis. Tokį žmogų kaip Emma prarasti būtų nuodėmė, ji visus mano minusus paverčia pliusais,- pasakęs pažvelgė į mylimąją, pirmą kartą po ilgo laiko sudarydamas tą širdį veriantį akių kontaktą, dėl ko ir galėjo dabar vyras pastebėti nelengvą nuovargį madam akyse. Atrodė dabar trumpam nieko aplink juos nėra, bet greit vėl žvilgsnis Jaehyun grįžo prie pašnekovų, paklausdamas ir jų kaip susipažino jie, kaip kas, nes visiems smagu apie meilę šnekėti. Smagu meilė išties, nes dabar Jaehyun vėl po kurio laiko pajautė ją krūtinėje kai laikė savo žmonos ranką savam delne.

Nu alio, aišku, kad jie daugiau darę, čia be abejonės, bet pastaruosius du mėnesius nebuvo to, nebuvo nieko, kas leistų suprasti Emmai, jog gerai tas fizinis artumas ir jo reikia, todėl ji ir nusprendė per ilgai nelaikyti vyro delno. Jis palikdamas Emmą vieną aiškią žinutę pasiuntė, kad erdvės jam reikia, tai tiesiog gerbė visą tai, kad ir kaip norėjosi daug dalykų į akis išsakyti ir padaryti. Bet dabar jau Jaehyun nusprendė parodyti žmonai, kad neturėtų ji bijot jo delno suimti, kadangi pasibaigus Emmos paaiškinimui, jis vėl suėmė žmonos ranką, spustelėdamas ją ir leisdamas suprasti Emmai, kad nieko blogo ji nepadarė. Jos akys automatiškai nusileido ties sukabintais jų delnais, o tada kilstelėjusi veidelį ji pažvelgė į Jaehyun. Pagaliau normaliai į jį pažvelgė, po pertraukos ilgos, todėl tikrai buvo sudarytas akių kontaktas, kuris labai ilgą laiką neegzistavo tarp jų. Klausėsi Emma savo mylimojo, tikrai tiesiog sugerdama kiekvieną jo žodį, kurių taip trūko tuos kelis mėnesius ir kurių taip smarkiai reikėjo Emmai. Juk ji tikrai mėgėja, kai Jaehyun garsiai jai išsako viską, ką jaučia, nes jis pats to daryti nemėgsta, todėl labai vertino žmona, kai jis atvirai papasakodavo savo jausmus. Žinojo Emma, kad tiesą jis šneka, juk pažinojo savo vyrą geriau negu bet kas kitas. Kai jis pagaliau nutilo, nuspręsdamas nusukti akis į pašnekovus ir klausimą uždavė, tiesiog nukreipdamas temą apie jų santykius į šalį, Emma vis dar žiūrėjo į Jaehyun. Toks jausmas dabar jau leido sau normaliai į jį žiūrėti, sugerdama kiekvieną jo veido bruožą ir tiesiog galvodama, kad tikrai nieko gražesnio ji gyvenime nemačius ir nieko kito nenorėtų turėt šalia savęs. Viskas, ką jis pasakė, buvo tai, ką ir Emma galėtų papasakoti apie savo vyrą. Reikėjo jo kaip oro, nes viskas gyvenime blogai, ka jo nėra šalia, spėjo Emma tuo įsitikinti. Tada ir pajautė, kad akys drėksta, žiauru, verkti sugalvojo, bet čia Jaehyun kaltas, kad jautriausius žmonos taškus savo žodžiais palietė, todėl ji paleidusi savo vyro delną pasikėlė nuo kėdės,- aš atsiprašysiu, man reikia iki tualeto,- apgailestaujančiai pasakė, padovanodama vypsnį savo pašnekovams, pakankamai greitai, kad jie nespėtų Emmos veidelio išanalizuoti ir tos drėgmės akyse pamatyti, o tada jau išties pajudėjo tualetų link, norėdama ten užsidaryti ir nusiraminti, nes tiesiog ne vieta ir ne laikas verkti, turėjo ji išlaikyti profesionalumą.

Negalvojo Jaehyun, kad jo žodžiai turės tokį stiprų efektą jo žmonai, nes na, gal kitiems nėra aišku dalykai, kodėl ta Emma dabar atsiprašė ir išėjo į tualetą, bet Jaehyun pakankamai aišku. Net atrodo širdį suskaudo kai žvilgsniu išlydėjo greit nueinančią savo moterį. Tikrai ją mylėjo, labai stipriai, žinojo tai visad, net pykdamas, net jei ji vadintų jį visais įmanomais vardais negražiais, vis tiek jis ją mylėtų, tad tas jausmas niekad nepasikeitė. Tad dabar jis tiesiog sunerimęs sėdėjo savo kėdėje, kol pašnekovai jau susimąstė, kad galbūt jų užvesta tema ir perteklius šių paskalų privertė Emmą taip graudžiai sureaguoti. Gal ir gerai, nes jie tiesiog pasakė, kad buvo smagu susitikti ir patiko jiems tokia vakarienės mintis, reikės būtinai pakartoti, iki galo susitarti dėl dalykų, bet esmė ta, kad finansuos jie Emmos avantiūras verslines ir toliau, tai tikslas pasiektas, negi ne. Na, bet likus vyrui dabar vienam prie stalo jis jautėsi kaip niekad vienišas, ypač kai apsidairė ir prisiminė kokia čia vieta. Nejučia ėmė žaisti su savo vestuviniu žiedu, vildamasis, kad greit jo moteris grįš prie staliuko, nes pačiam vienam čia būti atrodo suės mintys jį greičiau nei tos paskalos internete. Nusprendė išnaudoti šį laiką meniu pavartymui, kad išsirinktų ką valgyti. Nesiruošė dingti greit iš šio restorano, bent jau jis tikrai.

Tikrai padarė efektą Emmai tokie vyro žodžiai, juk nesitikėjo, o dar žiūrovų jie turėjo, tai tiesiog akimirkai visko per daug buvo ir turėjo Emma išeiti nusiraminti. Juokinga, nes jai niekada tų švelnių žodžių nebūdavo gana, galėtų valandų valandas klausyti kokia ji svarbi Jaehyun ir kaip negali jis gyventi be savo mylimos žmonos, o dabar bėgo nuo to ir žiauru. Apie tai ir galvojo, nuspręsdama nusiplauti rankas. Geras penkiolika minučių praleido vonioje, šiaip ne taip apsiramindama ir suvokdama, kad turi grįžti atgal. Aišku, teko išgyventi monologą su savimi, žiūrint į savo atvaizdą veidrodyje ir bandant sau primint, kad alio, tu Emma, o ten tavo vyras, kurį tu myli labiau negu patį gyvenimą turbūt, tai tiesiog eik ir būk jo žmona. Tą ir nusprendė padaryti, pagaliau grįždama atgal, kai tiesiog rado savo mylimąjį vieną sėdint ir tai privertė Emma atsidusti. Kaip Jaehyun čia atėjęs ir pamatęs Emma vieną suvokė, kad neturėtų ji būti viena, turėtų jis būti šalia, taip ir dabar tokios pačios mintys perskrodė žmonos galvelę,- ar jie jau išėjo?- Pasiteiravo, pagaliau pasiekus stalą ir prisėdus ant savo kėdės, tuo pačiu pažvelgdama į Jaehyun ir norėdama jo žvilgsnį susigauti, laukdama atsakymo, nes nesitikėjo jo rasti vieno. Jau apie blogiausią galvojo, kad turbūt nepatiko jiems tai, jog ponia Lee tiesiog pabėgo ir jie nusprendė, kad nebenori nieko bendro turėti.

Na, tos penkiolika minučių Jaehyun gyvenime buvo lyg visa valanda, nes daug kartų spėjo į laikrodį ant savo riešo pažiūrėti, jau tikrai galvojo arba tiesiog eiti patikrinti pačiam, arba paprašyti padavėjo, kad pažiūrėtų ar gyva jo žmona. Visgi, nereikėjo tokių priemonių imtis, nes pasirodė ji galiausiai restorane ir vėl, rasdama vietos toje pačioje kėdėje kaip ir prieš tai, šalimais Jaehyun,- taip, turbūt pagalvojo, jog jų žodžiai tave įžeidė,- gūžtelėjo pečiais, pastaba savo pasidalindamas, kad toks jos išėjimas galėjo daug kam įvairių išvadų suteikti. Pats vyras žinojo kokia teisybė, tai ramu. Pasiėmęs šampano taurę nusprendė iš jos atsigerti, kiek ten buvo dar likę,- jie sakė susieks su tavimi, nori dar kartą pavakarieniauti su mumis, tik jau norėtų normaliai. Bet tuo pačiu garantavo finansavimą,- nusprendė neversti Emmos toliau galvoje kurti scenarijų blogiausių ir tiesiog pasakė kaip kas,- tad manau išėjo į pliusą ši vakarienė,- išgėręs šampaną padėjo taurę ant stalo,- ar išsirinkai ką norėsi valgyti?- paklausė, pats vis dar žvelgdamas į meniu dabar, paskutinį kartą įsitikindamas ko pats norėtų, bet tuo pačiu lyg klausdamas tokiu savo klausimu Emmos ar ji ruošiasi čia pasilikti su juo.

Nežinojo Emma kaip ilgai užtruko išėjusi, bet jau suvokė atėjus, kad per ilgai, tuo pačiu išreikšdama susirūpinimą, kad negerai turbūt taip ir liko blogai suprasta. Tą ir Jaehyun išreiškė, pasakydamas žmonai, kad turbūt jie pagalvojo, jog įžeidė ją. Privertė tai atsidusti Emma. Išties, žiauru, nepaėjo vakarienė, o ji taip norėjo, kad viskas būtų gerai. Bet greit nuramino ją vyras, papasakodamas, kad viskas gerai baigėsi, nes norės jie pakartoti vakarienę ir finansinė pagalba nebuvo atimta iš Emmos,- taip. Ačiū, kad atėjai. Man tai daug reiškia,- pridūrė pati, kiek labiau atsipalaiduodama, nes nebuvo dėl ko nerimauti, tuo pačiu ir pati išreikšdama, kad smagu jai, jog Jaehyun buvo čia su ja. Žiūrėjo Emma į savo vyrą, tikrai norėdama daugiau pasakyt, norėdama pasikalbėti apie tai, ką jis pasakė anksčiau ir ką pati ji galvoja, bet tada pasigirdo klausimas, ar išsirinko Emma ką valgyti. Tai privertė susimąstyti, kad galbūt nereikia jiems dabar giliom temom šnekėti, reikia tiesiog pabūti kartu,- taip, manau imsiu tą patį, kaip visada,- atsakė, net neatsiversdama meniu, nes alio, čia jų vieta, tiek kartų buvę, kad tikrai mintinai žinojo, todėl nereikėjo sukti galvos, ims Emma salotų ir spakaina bus.

Išgirdęs "ačiū" iš Emmos vyptelėjo, pažvelgdamas nuo meniu vėl į žmoną, linktelėdamas galvele,- jeigu aš tave palikau Niujorke vien dėl to, jog nežinojau ką daugiau daryti tą momentą, nereiškia, kad visada gyvenime paliksiu, Emma. Aš esu tavo vyras, mes daugiau negu septynis metus esame kartu,- švelniai priminė realybę, kurią per terapiją, deja, nedrįstų priminti. Ne dėl to, kad nedrąsus, bet tiesiog nemėgsta jis išreikšti savo nuomonės ties dalykais tokiais, atrodo, jei tu manai taip dėl mūsų santykių tai tebūnie, bet šį kartą galėjo užginčyti faktą, jog būtų palikęs ją likimo valiai šį vakarą. Visgi galiausiai temai pasisukus apie valgį jis tik palinksėjo galvele vėl gi, leisdamas jai suprasti, jog žino apie ką ji, todėl atėjus padavėjui ir užsakė jis jiems abiems ko jie nori valgyti. Juk visad šeimos tėtis buvo, tai užsakyti turėdavo patiekalus, ko kiekvienas nori šeimoje. Jau kai buvo tai pašalinta iš kelio, Jaehyun laisviau atsisėdo, leisdamas ir savo kojoms automatiškai kiek prasiskėsti, tai tikrai dabar jo šlaunys taip gerai atrodė su šiomis kelnėmis, fantazijai leisdamos lietis laisvai,- man vakar skambino tavo motina,- atsikrenkštė, pažvelgdamas savo ramiu ir tuo wow žvilgsniu, bet jis paprastas, bet toks nx wow, į žmoną. Nežinojo, ar Emma turėjo idėją dėl to skambučio, galbūt pati inicijavo jį, juk nežino vyras ar palaiko ryšį su ta sene jo mylimoji, nes jis visų pirma nepalaikė ryšio pats su mylimąja,- ar žinai apie tai?- nusprendė pasiteirauti visų pirma, nešokdamas į išvadas platesnes.

Išklausė Emma savo vyro, vėl pajausdama, kad negerai viduje pasidarė, nes priminė jis tą dieną, nuo ko prasidėjo viskas. Išties ji labai įskaudinta buvo to, kad Jaehyun ją paliko, dėl to dabar nuolat egzistavo ta baimė, kad jis neateis, nepasirodys ir liks žmona vėl viena. Aišku, kaskart ta baimė paaiškėdavo, kad bereikšmė, nes Jaehyun visada pasirodydavo. Linktelėjo, parodydama taip, kad girdėjo ir pritarė, nes tiesiog vaje kaip gera buvo girdėt pro jo lūpas, kad "esu tavo vyras". Dėl to ir buvo lengviau susikoncentruoti ties maistu, tikrai dabar pasimetė Emma momente, lyg viskas būtų gerai ir tiesiog, eilinė tėvų vakarienė dviese, kai norėdavo jie pabėgti nuo vaiku ir meilės duoti tik vienas kitam. Smagu buvo, kad Jaehyun kaip tikras tėtis pasirūpino užsakymu, bet po to dar smagiau, nes nx taip atsisėdo, kad net seilės žmonos burnoje susikaupė. Tikrai Emmos žvilgsnis ten nukrypo, nes čia Emma, jau įprastinėje situacijoje jos delnas būtų ant Jaehyun šlaunies ir grėsmingai kiltų link jo tarpkojo, su pasiūlymu kartu nueiti iki tualeto. Bet reikėjo ramiai išlikti, galiausiai pasigirdo juk klausimas, kuris privertė Emmą susirasti Jaehyun akeles ir pasimetusia veido išraiška į jį pažvelgti,- ne. Ko ji norėjo?- Pasiteiravo, akivaizdžiai būdama nepatenkinta, kad jos mama skambino Jaehyun, leisdama taip suprasti savo vyrui, kad nieko apie tai nežino ir tikrai nebuvo šio skambučio iniciatorė.

Pastebėjo vyras iškart, kad jam vos atsipalaidavus tamsiaplaukės žvilgsnis rado prieglobstį pažvelgiant į jo šlaunis, tad automatiškai jo veidelyje šioks toks žavingas vypsnis pasirodė, lyg pasakydamas "bingo, tu tikrai mano žmona". Na, bet tema dabar jau ėjo visai apie kitus dalykus, o ir Jaehyun pats nelabai suvokė kam jam skambintų Emmos mama tad reikėjo išsiaiškinti. Viskas jei ir vykdavo, tai dažniausiai per Emmą, na, jei aplinkybės reikalauja būti planuojamos su ta močiute. Labai vengdavo šis vyras savo uošvės, ne dėl to, kad ji vertė jį bijoti, o dėl to, kad ji turėjo dar ilgesnį liežuvį nei Emma, buvo tikra gyvatė ir nemokėdavo patylėti. Jau laiko patikrintas šis teiginys, tad taip ir išėjo, jog vakar vėlai vakare sulauktas skambutis gerokai nustebino Jaehyun. Dabar jau galėjo pasidalinti jo turiniu ir su Emma,- ji liepė man su tavimi išsiskirti,- atsikrenkštė, taip reikšmingai žvelgdamas į savo moterį, lyg eilinį kartą jai įrodydamas, kad jos motina niekam tikusi,- liepė palikti jos anūkus ramybėje ir nebeskaudinti tavęs. Nėra prasmės bandyti kažką taisyti, nes viskas per tą patį, mes vis tiek anksčiau ar vėliau išsiskirsim, tad kokia prasmė dabar to nepadaryti. Ar tu žinai ką aš jai pasakiau?- na, nežinojo Emma tikrai, bet nutuokti galėjo,- kad greičiau ji užsilenks, nei mes išsiskirsim. Ir liepiau jai ištrinti mano numerį, nes jeigu dar kartą paskambins, aš nuvažiuosiu pas ją ir pats pasirūpinsiu, kad ją uždarytų mažų mažiausiai psichiatrinėj,- suburbėjo, nusukdamas žvilgsnį į priekį tiesiog, leisdamas delnams savo nugulti ant šlaunų, taip kiek jas patrindamas. Negalėjo žudyti jis tos moters, nes vaikams ji svarbi, o ir jo žmonos mama, bet jei taip nebūtų...,- nekenčiu, kad visi kišasi į mūsų santykius. Nekenčiu, jog atrodo visi žiūri ką mes veikiame ir kur mes einame, lyg nebėra nieko geriau ką veikti. Nekenčiu, kad tavo mama taip padarė ir man paskambino. Ar aš tikrai sugadinau tavo gyvenimą amžiams, neleisdamas tau būti savimi ir skaudindamas tave?- paprasčiausiai taip paklausė, leisdamas vėl savo žvilgsniu pažvelgti į Emmą, skenuodamas jos žvilgsnį tiesiog ir visus bruožus, ieškodamas tiesos.

Emma asmeniškai mamos buvo paprašius, kad nesikištų į dukros santykius. Žinojo kokia ji yra, todėl griežtai turėjo pasakyti, net kažkada grasindama, kad anūkų ji daugiau nematys, jei sužinos Emma, kad bent vieną blogą žodį apie jų tėtį ji pasakė prie vaikų. Bet dabar jau visos įmanomos ribos buvo peržengtos, nes vėl ji leido sau savivaliauti ir sumąstė "sutvarkyti" dalykus. Stebėdama savo vyro veidą, Emma klausėsi kiekvieno jo žodžio ir tiesiog matėsi, kaip keitėsi veido išraiška. Pzdc kaip susiraukė Emma, kai atvirai išsakė Jaehyun, kad ji liepė jam skirtis su Emma ir palikti vaikus ramybėje. Bet visgi, nespėjo žmona nepasitenkinimo dėl situacijos išreikšti, nes jos vyras pats paklausęs, pats ir atsakė į klausimą nieko neslėpdamas, papasakodamas Emmai, ką teko išklausyti jos motinai. Dabar jau tikrai, šimtu procentų prieš Emmą jos vyras buvo, kuris be jokio gėdos jausmo visiems kam tik reikia galėtų papasakoti kaip ten kas. Ir Emmos mamą į vietą pastatė, leisdamas suprasti jai, kad laikas pasiduoti ties mintimi išskirti juos, nes be šansų. Vis dar tylėjo Emma, iki galo leisdama sau išklausyti Jaehyun, leisdama jam ir nepasitenkinimą išreikšti, kai jau pagaliau pasigirdus jai skirtam klausimui Emma atsiduso. Pažvelgė ji priešais save, tiesiog suvokdama, kad juokinga, jog jie kaip maži vaikai elgėsi, skaudindami vienas kitą, kai galėtų taip nebūti,- tu mane skaudini tik tada, kai nebūni šalia, Jae,- atsakė paprastai, galiausiai jau pasukdama veidelį ir vėl susirasdama savo vyro akis, labai drąsiai į jį žiūrėdama, tai tiesiog net sunku patikėti, kad šios vakarienės pradžioje buvo sunku tą akių kontaktą palaikyti ir pasitiko jie vienas kitą su nejaukiu "labas",- aš žinau, kad su manim nėra lengva. Žinau, kad dažnai peržengiu ribą. Tada Niujorke irgi peržengiau. Visą naktį beveik nemiegojau, nes apie tai mąsčiau. Aš nekenčiu pyktis su tavim ir norėjau atsiprašyti ryte. Nesiruošiau tavęs išleisti, bet tiesiog... Tu pats mane palikai,- pradėjo pasakoti, dabar jau pati tiesiog nuspręsdama, kad nėra prasmės kažką slėpti, tikrai pajausdama, kad tuoj vėl apsižliumbti gali, nes pati priėjo temą, kuri sudėtinga buvo,- negalėjau patikėt, kad tau buvo taip lengva tiesiog išvažiuot. Aš myliu tave. Esi geriausia ką turiu ir aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be tavęs. Negali taip su manim elgtis. Man tavęs reik, visada,- išbėrė viską ką jaučia, tikrai toks jausmas lyg didelę naštą nusimesdama, nes tai buvo kažkas, ką norėjo pasakyti viso pykčio metu, kol galiausiai jau vėl nusuko akis ir priešais save pažiūrėjo,- negaliu patikėt, kad mano mama tau paskambino. Aš jos prašiau taip nedaryt. Tikrai su ja pašnekėsiu. Elgiasi taip lyg ji suknistai žino, ko man reikia. Nežino ji nieko,- užsivedė kalbėti, vėl pajausdama tą nežmonišką pyktį viduje, toks jausmas norėdama atjungti motiną, kad ji apsiramintų.

Pabaigus Jaehyun šnekėti jis tokiu gan švelniu žvilgsniu žiūrėjo į Emmą, laukdamas bent kokios jos reakcijos, kuri būtų daugiau pasakanti nei ši tyla. Pirmiausia pasitikus jo ausims atsidusimą jis jau žinojo, kad laukia ilgas ir skausmingas monologas iš žmonos gelmių, kurį ji kaupė sau ir dabar pasiruošė išleisti į lauką. Todėl jį ir išklausė ramiai vyras, skenuodamas vis savo žvilgsniu Emmos veidelį, leisdamas jiems sudaryti tą akių kontaktą, kurio taip reikėjo dabar. Na, nežinia ar reikėjo, bet neprošal, nes taip dar skaidresni jausmai tarpusavyje buvo. Galiausiai tam žvilgsniui nutrūkus Jaehyun irgi atsiduso, bet vis dar žiūrėjo į Emmą, į jos profilį, skenuodamas jį taip, lyg paskutinį kartą žiūrėtų ir turėtų dabar įsiminti. Nors ir madam jau šnekėjo vėl apie motiną, bet pats vyras dar tik ties "aš myliu tave" buvo, dėl ko atsikrenkštęs galiausiai nusuko akis į priekį,- tu negali už mane nuspręsti ar man buvo lengva tave palikti, ne taip viskas vyksta, Emma, kad ir kaip tu norėtum kitaip. Nekenčiu kai su manimi yra peržengiamos ribos, tuomet aš prarandu savitvardą, todėl ir turėjau tave palikti, nenorėdamas tau blogo. Nesiruošiau daugiau aiškintis nieko ta tema, vyliausi, jog suprasi mano ketinimus, jog ne dėl to, kad esi man šūdų krūva išvykau. Aš palikau tave, man skaudėjo dėl to ir apskritai dėl to vakaro, bet žinau, kad tau tiek pat skaudėjo, todėl kuo greičiau susitaikysime su realybe, tuo greičiau galėsime ieškoti palengvėjimo, nes aš žinau, kad mes nė vienas neatsiprašysime vienas kito,- Jaehyun reagavo dabar atmestinai į visą šį pokalbį, norėjo verčiau pasakyti Emmai, kad myli ją, bet tuo pačiu jo charakteris neleido neginti savęs, nes juk geriausiai tai moka, geriau už mylėjimą kito žmogaus. Galiausiai visgi sustojo, vėl pažvelgdamas į Emmą taip reikšmingai,- aš myliu tave, bet tu turi susitaikyti su realybe, kad jei būsi su manimi, mūsų santykiai bus toksiški ir pilni skausmo kai dalykai neina pagal vieno ar kito scenarijų, nes susipyksime iki galimų skyrybų, bet kai mylėsime, mylėsime iki galo. Nes tu tokia pati esi, kaip ir aš, ir tai mane varo iš proto, tu kaitini mano kūną. Aš galėčiau su tavimi eiti ir žudyti visus, kurie mums nepatinka, ar tie, kurie bent trumpam pažvelgia į tavo pusę, bet... bet jeigu tu vieną dieną suprasi, kad nemyli manęs, Emma... aš neatsakau už savo veiksmus,- labai rimtu žvilgsniu žvelgdamas sumurmėjo, perbraukdamas liežuvio galiuku per savo lūpas ir galiausiai atsidusdamas,- turėtum pamąstyti su kuo esi santykiuose ir kol nevėlu, jei nori, pasitraukti,- išsitraukęs cigaretę su žiebtuvėliu iš kišeniaus atsitraukė nuo stalo,- einu parūkyti, tuoj grįšiu,- pranešęs pasišalino trumpam iš terasos, nueidamas į rūkomojo zoną.

Nežinojo Emma, ar atsakys kažką jai Jaehyun, po tokio jausmų proveržio. Pratę jie nesikalbėti šiomis dienomis, o Jaehyun tikrai pats pasirenka, ar nori veltis į tokias temas, ar jam tiesiog neįdomu ir aš tau nesakysiu nieko. Visgi, jis prabilo, todėl atėjo Emmos eilė vėl paklausyti. Šnekėjo Jaehyun tikrai daug, nė iš tolo neprilygo pokalbis tam, kas terapijoje buvo aptariama. Bet tuo pačiu šnekėjo taip, ko turbūt geriau nereikėtų aptarinėti terapijoje, nes tą pačią sekundę būtų jiems pasiūlyta viso įmanomo atstumo vienas nuo kito laikytis. Juk ir dabar, tokius dalykus šnekėjo Jaehyun, kad tiesiog išties visos įmanomos raudonos vėliavėlės užsidegė virš jo galvos, o Emma žiūrėjo jam tiesiai į akis ir pati jautė, kaip jis kaitino jos kūną ir toks jausmas net oro trūkti pradėjo. Išties, mylėjo jį be proto, pati buvo pasiruošus absoliučiai viską padaryt dėl jo, o kai jie susipykdavo, tai visą kūną skaudėdavo. Visgi, nieko ji neatsakė, nes Jaehyun pabaigęs pasakoti dalykus nusprendė suteikti Emmai erdvės, nueidamas parūkyti. Nulydėjo jį Emma akimis, net galvą papurtydama, toks jausmas sugrįždama į save ir į realybę. Nereikėjo jai permąstyti dalykų, viskas seniai aišku, todėl net minutė nepraėjo. Vos tik Jaehyun dingo už kampo, pasikėlė Emma nuo kėdės ir pati pajudėjo rūkomojo link, nekreipdama dėmesio, kad ten kiek toliau buvo dar žmonų, tiesių taikymu prieidama prie Jaehyun ir atsistodama priešais jį,- mes esam kartu jau septynis metus. Man nereik nieko pergalvoti,- išsakė paprastai, rimtu žvilgsniu skenuodama Jaehyun veidelį, kol galiausiai tiesiog suėmė jo kaklą ir kaip niekad arti jo prisiglaudė, jausdama tą nikotino kvapą, kuris buvo susimaišęs su kvepalais Jaehyun, tai tiesiog nx, net kojos linko,- aš ir neatsakau už savo veiksmus, jei tu kažkada nuspręsi išties mane palikti,- išsakė labai paprastai, eilinį kartą parodydama savo vyrui, kad jos meilė tiek pat toksiška, kiek ir jo,- nesiruošiu atsiprašyti, nes nesu kalta dėl to, kad nenoriu tavim su niekuo dalintis. Esi mano, Jae, noriu, kad absoliučiai visi tai žinotų,- atvirai papasakojo kaip kas, pati nesiruošdama nieko slėpti ir rodydama savo žavingą meilę, leisdama suprasti vyrui, kad padarytų ji vėl tą patį, nes vos tik pažiūrėdavo kažkokia kekšė į Emmos vyrą, norėdavosi iškabint akis jai, kad nežiūrėtų daugiau niekada, tai nieko naujo.

Dabar buvo tas momentas kur Jaehyun tikrai nenutuokė kaip būtent Emma sureaguos , bet užteko to, kad vos tik suradęs vietos rūkomajame prie jo prieitų jo žmona ir papasakotų dalykus nuo širdies. Tikrai jie buvo abu vienodi, net žiauru ant kiek nx tikrai neįmanoma rasti skirtumo apart lyties, nes dabar kaip niekad Jaehyun suvokė, jog tikrai jo žmona yra jo žmona nebe reikalo. Tad tą jis jai ir papasakojo, bet būdamas šį vakarą vis dar ramus. Turbūt verta paminėti, kad tikrai jis paėmė Emmos ranką po jos tokių pasakymų ir pabučiavo tą riešą, ant kurio buvo graži tattoo, nuo Jaehyun. Norėjo taip jai priminti, kad jis vis dar ją myli, tiesiog reikia laiko viskam, bet tai nereiškia, jog jie vienas nuo kito atskirti. Smagu, nes tikrai jie abu pavyduoliai niekad nebus atskirai, kad ir kaip Odeta bandys juos išskirti, o šis meetas buvo tik dar vienas įrodymas, kad net ir toksikai gali būt zjbs.

PABAIGA