JEMMA 1 MEET'as

Net ir Emmai būnant tokiai šaltai, Jaehyun vypsnis niekuomet nepakito. Jis rūkė taip pat kaip ir anksčiau- ramiai, bandydamas lyg viską ignoruoti, bet tuo pačiu pats savanoriškai nerdamas viską aptarti. Jei Emma norėjo viską pamiršti, Jaehyun išvis norėjo... pranykti. Jis buvo santykiuose su kita mergina, ir nežinojo kaip pasakys jai, kad susiėjo su savo ex. Galiausiai, ex visuomet buvo off limits, ir nebe reikalo- kad jausmai nesimaišytų. Bet, deja, Jaehyun viduje jau buvo per vėlu kažką atsukti, per vėlu nepažiūrėti į Emma taip kaip pažiūrėjo kai jie dar stovėjo prie motociklo, per vėlu jos nesivesti čia. Per vėlu pripažinti, kad jis nieko nejautė Bescond, kad visa tai buvo galiausiai tikrai tik susibėgimas, tik... seksas. Bet nebuvo. Gerai, kad Jaehyun mokėjo intensyviai sau įpiršti mintis ir mintis, jog viskas buvo tik seksas, jau jo saraše minčių, kurias turi sau įsikalti į galvą. Nebuvo jokių prošvaisčių, kad ta pati Emma norėtų kažko, ir tai kiek labiau skaudino vaikiną. Ne dėl to, kad jo ego sutryptas, kad jo nenori, bet dėl to nes... jo tikra gyvenimo meilė jo nenori. O šio jausmo niekam nebūtų galima palinkėti patirti. Kai tu nori laikyti ją arčiau negu bet kada, bet ji nekenčia tavęs, nes tu įskaudinai ją pakankamai pirmą kartą. Kai tu nori jai priminti kaip ją myli, bet negali, nes ji nenori girdėti nieko iš tavęs. Kai tu nori tiesiog... būti su ja, bet ji nenori nieko bendro turėti su tavimi. Ir tuomet suvoki, kad vienpusė meilė yra šūdas, ir tame šūde Jaehyun buvo įklimpęs iki kaklo. Net sakydamas, kad nekenčia Emmos neturėjo to omenyje, kaip apgailėtina, kad jis buvo... toks kvailas. Bandydamas išlikti šaltu ir abejingu tik labiau kenkė sau, neparodydamas ko iš tikrųjų tikėjosi iš savo ex. Ah, taip, ex. Būtent tokia mintis galiausiai pasitiko Lee smegenis, o akis - atsukta Bescond nugara jai besirengiant. Tiesiog rūkė toliau ir nebežinojo ką pasakyti, nes viskas apie ką galvojo tai Emma. Bet ne kaip ex, o kaip jo mergina. Kaip kažkas ką jis turėtų vertinti, o ne dabar pasakyti tiesiog „Sėkmės“ ir „Gero kelio“ prieš atsisveikinant, lyg daugiau jie nesusitiks.- Pavydžiu tau, jog tu nieko nejauti,- sumurmėjo nejučia rūkydamas, skenuodamas Bescond, atsistodamas galiausiai ir pats imdamas rengtis. Lyg pats jau norėdamas kuo toliau bėgti, o ne išspręsti skaudančios širdies problemą. O galbūt čia ir buvo toks likimas? Kaip Jaehyun įskaudino merginą, dabar jo eilė buvo suvokti, kad laiko neatsuksi, ir niekas tokiam durniui neduos antro šanso. Nes tiesiog neverta. Apsiovęs džinsus ir batus liko tiesiog stovėti pabaigti rūkyti cigaretę, nusisukęs nuo Bescond, nenorėdamas jos veido pamatyti dabar jau pats. Ironiška, tiek norėjo matyti Emma, kad galiausiai nebenori. Vietoj sprendimo geriausia visuomet bėgti, negi ne?- Sėkmės,- ištarė kimiu balsu baiginėdamas cigaretę ir laukdamas kol pasigirs, kad Emma paliko patalpą.

Vis dar stovėdama atsisukus nugara į Jaehyun, pagaliau apsirengė savo džinsus ir apsiavė batus. Visas procesas truko neilgai, bet spėjo ji šimtus skirtingų dalykų apgalvot, kad ir kaip smarkiai šiuo metu stengėsi galvot apie nieką, bandydama visas emocijas pasilikt sau. Galės paverkt, kai viena liks. O šūdiniausia buvo suvokt, kad visos pastangos, kurias ji įdėjo bandydama savo buvusį pamiršt, dabar buvo bereikšmės, nes reikės jai iš naujo save susirinkt ir visus skaudžiausius jausmus išgyvent. Argi ne nuostabu. Nebuvo jie visko iki galo išsiaiškinę ir galbūt tai irgi buvo priežastis, kodėl Emmai taip sunku buvo jį pamiršti, bet nejaugi kaltinsi ją, kad tokiuose pokalbiuose prasmės nematė. Jaehyun nepasižymėjo dideliu noru savo jausmus rodyt ir dalykus aiškintis, juk dėl to jie ir išsiskyrė, tai nematė ji tikslo bandyt su siena šnekėtis. Planavo Emma taip ir išeiti, net nesivargindama dar kartą atsisukt į vaikiną, nes nežinojo, ar pavyks ir vėl šaltą veido išraišką išlaikyt, bet išgirdus jo žodžius, kurie nors ir tylūs buvo, bet Emmos ausis pasiekė, sukilo jai visas pyktis ir skausmas, kuriuos ji čia taip smarkiai bandė nuslėpti, taigi teko apsisukti ir pažvelgti į Jaehyun, kuris jau buvo pasikėlęs nuo sofos ir pradėjęs rengtis,- nesuprantu, ko tu man pavydi. Nieko nejaust yra tavo talentas, ne mano,- atsakė, o tada vėl nusisuko ir susirado savo rankinę, kurią kaip nereikalingą daiktą buvo numetusi kažkur patalpos kampe. Nusprendus, kad daugiau nebenori būt čia nei akimirkos, pajudėjo išėjimo link,- sėkmės ir tau. Tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim. Tik dar kartą įrodei, kad tu tinkamas nebent geram orgazmui, daugiau nieko, ačiū bent už tiek,- dar spėjo atsakyt ir pasišalino iš pastato, nepatingėdama duris uždaryt garsiai, kad būtų aišku, jog ji tikrai patalpą paliko. Atgal prie kompanijos, su kuria čia susitiko, nebegrįžo. Jautė, kad reikia greičiau dingti iš šios vietos, todėl su niekuo neatsisveikinus pasiekė savo automobilį ir išvažiavo namo, pagaliau sau leisdama emocijoms pasiduot ir išleist viską, ką taip smarkiai stengėsi iki šios akimirkos savyje pasilaikyt.